Protestas „ŠALIN RANKAS!“ grįžta: pažadinta pilietinė savigarba negali būti taip lengvai užmigdyta

Nepaisydami dešimčių tūkstančių žmonių, gruodį išreiškusių savo pilietinę poziciją protestuose, valdantieji grįžta prie LRT įstatymo pataisų svarstymo. Reaguodamos į tai, žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja kviečia visus balandžio 8 d., 18 val., prie Seimo rinktis į grįžtantį protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!” 

Pagrindinės grėsmės: cenzūra ir politinis dominavimas

Balandžio 7 d., pirmą dieną po Velykų, projektą ketinama svarstyti Seimo komitetuose, o bet kurią dieną po to galutinai priimti. Organizatorių teigimu, naujasis projektas ne tik neišsprendė ankstesnių problemų, bet tapo dar pavojingesniu laisvai žiniasklaidai. Grįžtančio protesto tikslas – kad LRT pataisos, kurios kelia pavojų žodžio laisvei, nebūtų priimtos. 

Pasak Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkės Birutės Davidonytės, valdantieji turi tą patį LRT politizavimo planą ir tikisi, jog visuomenės pasipiktinimą galima „pralaukti“, o po kurio laiko iš esmės priimti tas pačias pataisas ir pasiekti tų pačių norimų tikslų be jokio pasipriešinimo.

„Viena iš taktikų yra tikėtis, jog, ištęsus procesą laike, visuomenė nebesimobilizuos, žmonės paprasčiausiai pavargs. Ir iš tiesų mes rinkomės jau ne į vieną protestą, mitingą, įspėjamąjį streiką, rinkome parašus po peticijomis. Negana to, gyvename tikrai neramiais laikais ir kiekvieną dieną susiduriame su nauju pavojingu, sudėtingu ir kompleksišku klausimu. Visa tai, žinoma, veikia visuomenę, bet aš nuoširdžiai tikiu, kad pažadinta pilietinė savigarba negali būti taip lengvai užmigdyta, nes visuomenei rūpi valstybė, kurioje mes gyvename ir rūpi demokratijos ateitis”, – sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Monika Gimbutaitė.

Siūlomos pataisos numato apriboti išorinių žurnalistų ar ekspertų dalyvavimą, kuriant LRT turinį. Tai atrodo kaip tiesioginė cenzūra ir noras iš LRT eterio pašalinti valdantiesiems kritiškus balsus. Projekte taip pat paliekamos nuostatos, leidžiančios lengviau atleisti LRT direktorių. Priėmus šią pataisą, politikų deleguoti LRT tarybos nariai galės lengviau skirti ir atleisti LRT vadovus, remiantis politiniais interesais, o tai niekaip nesuderinama su žiniasklaidos laisvės principais. Užuot depolitizavę LRT valdymą, valdantieji siūlo didinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 15. Šis pokytis neišsprendžia esminės problemos – disbalanso tarp politikų ir ne politikų deleguojamų asmenų skaičiaus Taryboje. Daugumą vis tiek sudarys Seimo ir Prezidento deleguoti žmonės, o tai reiškia, jog politinis dominavimas, priimant svarbiausius sprendimus, niekur nedingsta.

M. Gimbutaitės teigimu, naujosios LRT įstatymo pataisos ir toliau rodo cinišką valdančiųjų ignoravimą tiek teisinių argumentų, tiek profesinės ir pilietinės visuomenės. 

LRT žurnalistė Indrė Makaraitytė sako, jog žurnalistų bendruomenė sulaukė aršios Tarybos reakcijos į protestą, esą buvo iniciatyvų neleisti žurnalistams protestuoti.

„Tai rodo, kad protestai nėra patogūs nei politikams atstovaujančiai Tarybai, nei valdantiesiems. Su LRT žurnalistais nusprendėme, jog atnaujiname tylos sekundes, kolegos per šią protesto akciją kartos žodžius „šalin rankas, nuo laisvo žodžio”.

Žurnalistė akcentuoja, kad tylos sekundės eteryje nieko nekainuoja.

„Taip norime reaguoti į politikų ir kai kurių LRT tarybos narių manipuliacijas, esą žurnalistų protesto akcija kainavo mokesčių mokėtojams”, – teigia I. Makaraitytė.

Siūlomos LRT įstatymo pataisos prieštarauja Europos teisei

Seimo teisininkai jau konstatavo, kad siūlomos pataisos prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui – svarbiausiam ES žiniasklaidos reguliavimo dokumentui, bei Venecijos komisijos rekomendacijoms, pagal kurias bet kokie pokyčiai galėtų būti taikomi tik ateities direktoriams. Jei pataisos būtų priimtos, Lietuvai grėstų dar ir Europos Komisijos sankcijos.

„Nerimą kelia ir nuolatinis žurnalistų pjudymas su visuomene, kolegos regionuose nesijaučia saugūs, jie yra atakuojami, nuolat girdime panieką iš valdančiųjų lūpų – tai vienas iš bauginančių požymių, kas persikelia į Lietuvą iš Vengrijos, Slovakijos bei kitų valstybių, kur žurnalistų gyvybėms gresia pavojus. To nuleisti nemačiomis nenorime, turime ginti savo teises ir žodžio laisvę“, – sako I. Makaraitytė.

Protesto informacija

Kultūros asamblėja nuo pat susibūrimo pradžios akcentuoja rūpestį dėl laisvo žodžio, nes nepriklausoma ir laisva žiniasklaida yra viena pagrindinių demokratijos atramų, o žiniasklaidos klausimai, visuomenės informavimo politika yra Kultūros ministerijos žinioje.

Protesto organizatoriai kviečia visus piliečius, susirūpinusius žiniasklaidos laisve ir demokratijos ateitimi Lietuvoje, dalyvauti proteste ir taip parodyti ne tik Seimo nariams, bet ir tarptautinei bendruomenei, kad demokratija Lietuvoje yra gyva ir ginama ne žodžiais, o veiksmais.

Balandžio 8-ąją Nepriklausomybės aikštė taps diskusijų ir laisvo žodžio erdve:

visą dieną vyks gyvos LRT radijo ir „LRT Klasikos“ transliacijos, kurios leis gyvai pamatyti žurnalistų darbą; 18 – 20 val. – protestas Nepriklausomybės aikštėje; po 20 val. – bendrystės vakaras: dainos, pokalbiai ir pilietinė vienybė.

Protestą organizuoja žurnalistų iš įvairių redakcijų bendruomenė bei Kultūros asamblėja. Organizatoriai kviečia dalyvius atsinešti trispalves, plakatus ir kūrybišką protesto simboliką
Kultūros asamblėjos inform.