„Šilalės artojas“ Jums siūlo prenumeruoti laikraštį pdf. formatu tiesiai į Jūsų el. paštą. 1 mėn. kaina – 7 Eur, įmonėms – 10 Eur.
Susisiekite su redakcija el. paštu: redakcija@silalesartojas.lt
arba tel. (0-449) 74195, (+370-699) 67384

Kodėl Europa tokia neryžtinga?

Praėjusią savaitę niūraus geopo­litinio rudens fone sulaukėme ypač malonios žinios iš Europos Parla­mento (EP): Europos Są­jungos (ES) institucija rekomendavo Eu­ropos Tarybai pradėti derybas dėl Uk­rainos ir Moldovos priėmimo į bendriją, o Sakartvelui (Gruzijai) su­teikė kandidato į jos narius sta­tusą. Bet pradėsiu nuo kito įvykio. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 86

Kokia taika peršama Ukrainai?

Ir visokie saviveikliniai, ir patyrę ekspertai vis daugiau kalba, kad Uk­­rainai ateina sunkūs laikai. Tai le­­mia ne visą pasaulio dėmesį pri­kaustęs Artimųjų Rytų regionas ir karą su Rusijos agresoriumi Uk­rai­noje nustūmęs į pašalį, ir net ne artėjantis šaltasis žiemos sezonas. Tuomet – kas? Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 84

Už ką melsimės žvakių šviesoje?

Visiškai priartėjo Visų šventųjų diena ir Vėlinių metas. Prisimename ir pagerbiame mirusiuosius, meldžia­mės už gyvuosius. Degame žvaku­tes, o kai kur užkuria laužus, nes Vėlinių ugnis nuo seno užima ypa­tingą vie­tą mirusiųjų pagerbimo apeigo­se. Prisimenu: vakaro tamsoje švie­čia visos miestelio kapi­nės, o su­si­kau­pusių žmonių vei­duose pas­lap­tin­gai šmėžuoja žva­kių ugne­lių at­švai­tai, ir visa tai virsta neiš­pa­sa­ky­ta ne­žemiška atmosfera... Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite…

Kada prasideda ir baigiasi karai?

Parašiau tokį apžvalgos pa­vadi­nimą ir iškart suabejojau: ar į šį klausimą įmanoma atsakyti? Tik istorija mums parodo, kaip konfliktai prasideda, bręsta ir nuščiūva. Dar mums nurodo karų ištakas, prie­žas­tis, aplinkybes. Tačiau akivaiz­du, kad pasaulyje jie niekada nesi­baigia. Ramybės ir taikos būsena yra laikina. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 81

Krizės valdymas atsidūrė krizėje

Lygiai savaitę vis nesibai­giantys pranešimai apie už­minuotas ugdymo įstaigas ir kitus objektus kelia daug klausimų, o mažamečius vaikus auginantys tėvai su ne­rimu laukia naujos dienos – ar mokykla/darželis vėl ga­vo laišką, ar reikės vaikams eva­kuotis, ar paleis juos na­mo? O kartais apie gautą gra­sinantį laišką ugdymo įs­taiga sugeba pranešti tik ki­tą dieną... Bet tada gal ir vi­sai nereikėtų to skelbti,…

Izraelis užgožia Ukrainą?

Naujas karo pliūpsnis Artimuosiuose Rytuose, kai spalio 7-ąją „Ha­mas“ smogikų būriai įsiveržė į pie­tų Izraelį, nušlavė visus kitus įvykius. Kodėl taip pradėjau šį sa­vai­tės ko­mentarą? Todėl, kad, pla­ningai ar ne, šis smurtas užgožė Ru­­sijos ka­rą prieš Ukrainą. Bet apie viską iš ei­lės. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 77

Prisipažink, jei buvai komunistu

Praėjusią savaitę tarp įprasti­nių pranešimų iš Ukrainos frontų, mo­kytojų streiko, nesibai­gian­čio ko­rupcijos skandalo savivaldy­bė­se, sukrečiančio paauglių apsinuodi­ji­mo ir, žinoma, užsitęsusios vasaros malonumų gūdžiu aidu nu­­skam­bėjo žurnalistų atliktas tyri­mas dėl buvusių komunistų aukš­čiau­siuose valdžios ešelonuose. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 75

Aukos sindromas ar peilis į nugarą?

Reikia pripažinti, kad apžval­gi­nin­kui pasitaiko nepatogių temų, kurias analizuoti tenka pro sukąstus dantis. Žinoma, praėjusios sa­vai­tės įvykių gausybėje galima pasi­rinkti, pavyzdžiui, padėtį Kalnų Kara­ba­che ir Azerbaidžano bei Armė­ni­jos santykius, tačiau su Ukraina susijusi įtampa mums neabejotinai yra svarbesnė. Česlovas IŠKAUSKAS Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 73

Su kuo valgoma moralė?

Moralė ir politika – amžinas kaip mūsų civilizacija klausimas. Nuo senovės filosofai, teologai ir politiniai veikėjai svarstė moralės ir politikos santykį. Į ilgas diskusijas įsipina ir tokios sampratos kaip teisė ir gėris, teisingumas ir lygybė, asmens laisvė ir viešas interesas. Šiandien ši diskusija yra opi kaip niekad, ir pagrindinis nesutarimas, mano nuomone, kyla dėl elementaraus nesuvokimo, kad politikas prisiima įsipareigojimus…

Minimalios mėnesinės algos matematika

Vieni pirmųjų minimalų darbo už­mokestį numatantys įstatymai įves­ti kiek daugiau nei prieš šimtą metų. Pirmą kartą 1894 m. prista­ty­ti Naujojoje Zelandijoje kaip so­cia­linės politikos priemonė itin iš­po­puliarėjo po Antrojo pasaulinio ka­ro. Iki pat šių dienų tai laikoma reikšminga finansine pagalve že­mos kvalifikacijos darbuotojams. Karolina MICKUTĖ Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 69
Prenumeruoti šį RSS naujienų kanalą