Folklendo laužas vėl rusena
Vyresnieji gal prisimena dar vieną ūmai plykstelėjusį karą, tiesa, toli nuo Lietuvos – priešingoje Žemės rutulio pusėje. 1982 m. prasidėjo 74 dienas trukęs Didžiosios Britanijos ir Argentinos karas dėl Folklendo (Malvinų) salų. Dabar konfliktas vėl žiebiasi, jo detonatoriumi tampa ne kas kitas, o Donaldas Trumpas, palaikantis ne strateginį partnerį Europoje, bet Argentiną...
Dvi didžiąsias salas 1520 m. atrado Ispanijos karalystei tarnavęs portugalų jūrų keliautojas Fernandas Magelanas. Per šiuos 500 metų archipelagas priklausė ir prancūzams, ir olandams, ir britams, net Argentinai, kuri XIX a. pradžioje jį pavertė nusikaltėlių trėmimo vieta. 1833 m., pasinaudojusios sumaištimi Argentinoje, salyną užėmė britų pajėgos. Čia daugiausiai apsigyveno škotai. Beje, D. Trumpas taip pat savinasi ne vokiečių, bet škotų kilmę. Mat jo motina Mary Anne McLeod Trump yra kilusi iš Škotijos.
Dviejų didžiųjų salų ir maždaug 700 mažų salelių bendras plotas – kiek daugiau kaip 12 tūkst. kv. kilometrų, čia gyvena apie 3000 gyventojų. Iš pradžių salynas buvo pavadintas Šv. Antano vardu. Malvinų pavadinimas kilęs nuo prancūziško „Malouines“, bet britai XVII a. pabaigoje salas pavadino jų atradėjo Johno Strongo pono vikonto Folklando garbei. Tarpukario Lietuvoje šios salos buvo vadintos Sakalų žeme (angl. „falk“ – sakalas, „land“ – žemė). Tarptautinės teisės principu „Uti possidetis“ jos vadinamos abiem vardais.
1982 m. balandžio pradžioje Argentinos karinės chuntos daliniai įsiveržė į salas, bet Jungtinė Karalystė pasiuntė savo laivyną, ir birželio viduryje atkūrė užjūrio teritorijos statusą. Konfliktas netoli Ugnies Žemės, už 12 tūkst. 280 km nuo Londono ir vos už 500 km nuo Pietų Amerikos žemyno krantų, buvo kruvinas: žuvo 255 britų kariškiai, net 649 argentiniečiai ir tik trys vietos gyventojai. Nepaisant pralaimėjimo, nė vienas Argentinos prezidentas neatsisakė pretenzijų į salas ir skelbė savo programų prioritetais. Tik 2013 m. Londonas suskato salose surengti referendumą, kurio metu net 99,8 proc. gyventojų patvirtino ištikimybę Anglijos karaliui. Tačiau Jungtinės Tautos jo rezultatų nepripažino.
Šiaip jau pagrindinė salų ūkio šaka – avių auginimas. Taip pat pajamų gaunama iš žvejybos, o apie 75 proc. sugauto laimikio sudaro kalmarai. Bet Argentiną vilioja ne tai. Maždaug 200 km nuo Folklendo salų Seal Lion („Jūrų liūtas“) vietovėje aptikti dideli naftos ištekliai, kurių žvalgybai ir gavybai buvo parengtas Izraelio kompanijos „Navitas Petroleum“ ir britų konsorciumo „Rockopper Exploration“ projektas. 1995 m. Argentinos žemės išteklių žvalgybos duomenimis, salų akvatorijoje turi būti daugiau kaip 60 milijardų kubinių metrų (arba 9,5 kub. kilometrų) naftos. Nė viena šalis dar nesiėmė darbų, bet aistros vėl liepsnoja.
Žibalo į ugnį įpylė Argentinos prezidentas Javieras Milei‘us, pareiškęs, jog Buenos Airių interesus archipelage apgins Ugnies Žemėje, tarp Argentinos ir Čilės, numatyta statyti karinė bazė. Toks pat sunkiai nuspėjamas kaip ir D. Trumpas J. Milei‘us išdrąsėjo, išgirdęs, kad Vašingtonas peržiūri savo poziciją dėl Folklendo salų. Interviu vienai Jungtinės Karalystės televizijos kompanijai JAV prezidentas prasitarė, kad nepalaikys Londono, jei bus vėl eskaluotas konfliktas, nors visi buvę Amerikos lyderiai šiuo klausimu laikėsi neutralumo. D. Trumpas ekspansiją į salas prikišo Margareth Teather, kurios vadovavimo vyriausybei metu ir vyko konfliktas, bei dabartiniam premjerui, jog Londonas nepadėjo Amerikai kare su Iranu.
„Jūsų šalis neatėjo man į pagalbą. Nors mums pagalbos ir nereikėjo, bet kai aš kreipiausi jos į NATO ir į buvusį jūsų lyderį, ar atsiuntėte į Hormuzo sąsiaurį nors porą laivų?“ – karščiavosi D. Trumpas.
Jo simpatijos Europai išblėso, bet jos yra atšalusios ir JAV strateginio partnerio Londono atžvilgiu. Užtat 80-metis Amerikos prezidentas ieško bičiulių Lotynų Amerikoje, nes šiauriau šios pasaulio dalies draugų vis mažėja. Argentina su 47 milijonais gyventojų, didžiuliais ištekliais bei gera strategine padėtimi Atlanto vandenyno pietuose labai traukia Vašingtono dėmesį.
Ekonomistai skelbia, kad milžiniška Argentinos ekonomika grimzta į krizę: metinė infliacija siekia 100 proc., prezidento J. Milei‘aus populiarumas tesurenka 34 proc.
Tuomet belieka kažkam skelbti karą. Arba griebtis pigių protesto akcijų, kaip atsitiko šių metų pasaulio futbolo čempionate: nugalėję Angliją, Argentinos futbolininkai išskleidė plakatą su šūkiu, jog Malvinų salos priklauso Argentinai. Už tai jie gavo nemažą baudą, bet kas sustabdys buvusį žurnalistą, atlikėją ir ekonomistą, pagarsėjusį pravarde El Loco („pamišėlis“), kuris savo programoje yra numatęs vietoj Argentinos peso įvesti JAV dolerį?
Visoje šioje vėl įsižiebiančioje konflikto istorijoje stebina D. Trumpo vaidmuo. Jis ir čia reiškiasi kaip karo kurstytojas, nekokią patirtį pelnęs tarpininkas ir be perstojo Europai keršijantis veikėjas. O gal tikrai gviešiasi Nobelio taikos premijos: juk, kaip pats sako, jis yra jau devintą karą užbaigiantis lyderis...
Česlovas IŠKAUSKAS