Kas mums kelia nerimą?
Pasaulio galingieji žaidžia savo žaidimus. Kitiems, tokiems kaip Lietuva, belieka už aikštelės vartų padavinėti kamuolį. Tokia tikrovė. „Ir nieko čia nepadarysi“, – skėsteli rankomis tūlas pilietis. Netgi patyręs politologas diskusijų festivalyje „Būtent!“ Bernardinų sode Vilniuje sako: mes per maži... Ar tikrai taip?
Amerikos Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovo skrydis per Rygą į Maskvą vėl privertė įsitikinti, kad nesame jų „smėlio dėžės“ žaidėjai. Dėl šio vizito tikslų ir rezultatų dūzgianti Europa iki šiol nesiliauja spėlioti, kas ką galėjo pasakyti, kodėl Donaldas Trumpas nusiuntė būtent žvalgybos vadovą, kodėl pasiųstas didžiulis karinis transporto lėktuvas, kodėl per Latvijos sostinę, kodėl nesusitiko su Putinu, galų gale, ką slėpė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, taip vėliau ir suprantamai nepaaiškinęs, nors žadėjo, to mįslingo vizito esmės.
Kiekvienas esame sąmokslo teorijų mėgėjas ir skatintojas. Galima pasitelkti istoriją ir tiesti paraleles su 1939 m. rugpjūčio 23-iosios Molotovo – Ribentropo paktu bei rugsėjo 28 d. pasirašytais papildomais slaptaisiais protokolais. Galima priminti programinę Putino kalbą 43-iojoje Miuncheno saugumo konferencijoje 2007-ųjų vasarį, kur jis atvirai pagrasino Vakarams, konkrečiai – Jungtinėms Amerikos Valstijoms, branduoliniu ginklu. Politologai pateikia 2008 m. karinėmis pratybomis pridengtą intervenciją į Sakartvelą ir dviejų jo respublikų atplėšimą. O netrukus, 2014 m., prasidėjo invazija į Ukrainą ir Krymo aneksija...
Vienoje televizijos laidoje buvęs krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius nukirto kaip kirviu: užtenka fantazuoti, nes mes nieko nežinome, apie ką CŽA vadovas kalbėjo Maskvoje. Įtarimą kelia ir labiausiai
paplitusi Amerikos žiniasklaidos išplatinta žinia, esą agentūros direktorius Johnas Lee Ratcliffe‘as perspėjo Kremlių nepulti NATO šalių ir paragino atnaujinti derybas dėl taikos Ukrainoje. Argumentų „prieš“ ją daugiau negu „už“. Bent jau toks, jog didžiulį karinį transporto lėktuvą siųsti už tūkstančių kilometrų tik tam, kad Maskvoje pasikalbėtų su Rusijos saugumo pareigūnais, net ne su pačiu Putinu?
Labiau tikėtina vieno ukrainiečių portalo versija, kad greičiausiai krovininiu lėktuvu „Boeing C-17 Globemaster“ atvežta nauja antenų įranga JAV ambasadai ar kokia kita techninė aparatūra. Vis dėl to mūsų politologijos elitą labiau masina leidinio „The Wall Street Journal“ spėjimas, jog D. Trumpo pasiuntinys įspėjo Kremlių nepulti NATO šalių, ypač Baltijos valstybių, taip pat sumažinti paramą Iranui. Kai D. Trumpas paneigia, kad taip gali atsitikti iš tikrųjų, juo pasaulis nelabai tiki. Kaip ir nauju akibrokštu Kanadai pervadinti jai priklausantį ežerą į Amerikos. Aštraus liežuvio lietuviai pokštauja, jog netrukus jis pasisavins ir Atlanto arba Ramųjį vandenyną, o vienas sąmojumi trykštantis bičiulis svarstė, kad ir Lietuvą jis galėtų pervadinti į kokią nors LietUS, ir tai nebūtų didelis įžeidimas: juk esame Vašingtono bičiuliai...
O jeigu rimtai, tai nei raminantys D. Trumpo žodžiai, nei tariamai Rusijos agresiją tramdantis CŽA vadovo vizitas negali pakeisti šalia Rusijos gyvenančių tautų nerimo, jog Putinas eis toliau. Neva taikos trokštančia Maskva tikėti negalima. Minėto vizito fone apžvalgininkai priminė prieš penkerius metus, 2021 m. rudenį, vykusį buvusio CŽA vadovo Williamo J. Burnso vizitą Maskvoje. Jis irgi įspėjo Maskvą, jog nepultų Ukrainos. Kaip žinia, tai nesuveikė, ir plataus masto agresija po trijų mėnesių, kitų metų vasarį, prasidėjo.
Baltijiečiai – Rusijos kaimynai, geriau pažįsta Putino taktiką. Štai todėl oponentai be reikalo pasmerkė Lietuvos krašto apsaugos ministro Roberto Kauno netikėtą perspėjimą, kad Rusija planuoja smogti Baltijos šalių energetiniams objektams, panaudodama perdarytus Ukrainos dronus, jog po to suverstų visą kaltę Kyjivui.
„Būtent!“ diskusijoje Vilniuje pranešėjai pabrėžė Suomijos prezidento Alexander‘io Stubbo vokiečių laikraščiui „Bild“ išsakytą patikinimą, kad Putinas neatsisakys karo nei dėl ekonominių, nei dėl karinių problemų. Jo nesustabdys net didžiulės karių žūtys. Iki Dūmos rinkimų rugsėjo antroje pusėje tęsis nuožmūs Ukrainos miestų bombardavimai. O toliau? Galbūt laukia Moldova, gal Baltijos šalys...
Jam pritaria ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, pareiškęs, jog yra ženklų, kad Rusija rimtai ruošiasi eskalacijai, o artimiausi septyni–aštuoni mėnesiai gali būti kritiški Ukrainos, Lenkijos ir viso regiono saugumui. Pasak jo, ypač svarbūs gali būti ruduo ir žiema. Estijos prezidentas Alaras Karisas mano, jog Rusija tiesioginės agresijos nesigriebs, o didins hibridines atakas, kurios, beje, jau pasiekė Vokietiją.
Tad užmirškime bereikšmį ir tiek aistrų sukėlusį D. Trumpo pasiuntinio skrydį „virš gegutės lizdo“. Tai gali būti tik Amerikos prezidento rinkiminė akcija. Juk lapkritį laukiami tarpiniai rinkimai į Kongresą...
Česlovas IŠKAUSKAS