Titanų grumtynės ir nykštukė Lietuva
Praėjusią savaitę vykęs Donaldo Trumpo trijų dienų valstybinis oficialus vizitas į Kiniją tapo svarbiausiu tarptautiniu įvykiu bent jau puoselėtų vilčių prasme. Pats JAV prezidentas D. Trumpas jo rezultatus vadino „fantastiškais“, bet analitikai tvirtino, kad toks vertinimas tik jam vienam ir reikalingas, artėjant tarpiniams rinkimams lapkritį.
Londono laikraštis „The Mirror“ taikliai apibūdino šį vizitą: „D. Trumpas savaitę pradėjo snausdamas Ovaliajame kabinete, o baigė palikęs Kiniją iš esmės tuščiomis rankomis“. O juk vežėsi visą pulką verslo viešpačių – Apple, Boeing, Ndivia, SpaceX, Tesla lyderius. Ko gi kito galima buvo tikėtis po D. Trumpo pernai padidintų muito tarifų Kinijos prekėms ir Pekino atsako – retų mineralų kontrolės įvedimo! Tad idėja įkurti dvišalę Prekybos tarybą ir liko tik popieriuje. Pagal šį mechanizmą abi pusės turi nustatyti apie 30 mlrd. dolerių vertės mažiau jautrių prekių krepšelį, kuriam būtų mažinami tarifai ar kitos prekybos kliūtys.
O viltys buvo didžiulės. D. Trumpui ypač svarbu Kinijai parduoti daugiau prekių iš vadinamojo „Trigubo B“ („triple B“ – beans, Boeings, beef arba sojų pupelių, „Boeing“ lėktuvų ir jautienos). Kinijai aktualu išvengti naujo tarifų karo. Tačiau dviejų valandų derybose nieko „fantastiško“ nebuvo pasiekta.
Atrodo, vis tik daugiausiai laimėjo Elonas Muskas, susitaręs kinams parduoti didžiausią nuo 2017 m. – 200 Boeing lėktuvų siuntą, nors prieš derybas jis teigė, kad Pekinas jų nupirks 500. Todėl kompanijos akcijos iškart krito... Amerikietiškasis oligarchas su mažamečiu sūneliu įsitaisęs prie iškilmingos vakarienės stalo, darydamas „selfiuką“ su verslo partneriu, rodė visokias grimasas, o tai santūriems kinams galėjo kelti pasibaisėjimą.
D. Trumpas, dar net neprisilietęs prie deserto, ėmė taip liaupsinti šokoladinį tortą ir Kinijos kolegą, kad šeimininkai tik susižvalgė... Bankete svečias buvo „pažemintas“: tarnautoja nuėmė nuo kėdės paaukštinimo pagalvėlę, kad D. Trumpas nebūtų aukštesnis už šeimininką Xi, nes iš tikrųjų amerikiečio ūgis yra 10 cm didesnis... JAV delegacija prieš skrydį namo atsikratė visų kiniškų dovanėlių – vienkartinių telefonų, planšečių, ženkliukų, parkerių, kitų suvenyrų, nes kinų šnipinėjimo įgūdžiai žinomi visame pasaulyje...
Pikantiškos detalės ar svečių iš užjūrio pompastiškas elgesys – smulkmenos. Ne smulkmena – kritiniai JAV ir Kinijos nesutarimai dėl Taivano. D. Trumpas gavo niuksą ir Pekine. Kinija kategoriškai prieštarauja ginklų pardavimui Taivanui, nors dar 2025 m. sausį Kongresas patvirtino 14 mlrd. dolerių ginklų pardavimo sandorį. D. Trumpui teko nuryti karčią piliulę. Iškart po Pekino demaršo JAV prezidentas tepratarė, jog šiuo klausimu reikia pasitarti su Taivanu.
Bet jau lėktuve jis pakeitė plokštelę, o grįžęs „Fox News“ televizijai driokstelėjo: įspėjo Taivaną oficialiai neskelbti nepriklausomybės, nes šeštadienį ši demokratinė sala pareiškė esanti „nepriklausoma“ valstybė. D. Trumpas atvirai pripažino: „Viskas priklauso nuo Kinijos“.
Žinoma, Rusija, pavydžiai stebėdama šį vizitą, nušvietė jį gana šykščiai. Bet kukliai pastebėjo, kad netrukus (gegužės 19 d.) ir Putinas vyks į Pekiną taip pat su trijų dienų vizitu. O vienas kremlinis portalas netgi didžiuojasi: jeigu D. Trumpas jį aplankė pirmą kartą nuo 2017 m., tai Putinas Kinijoje buvo gal 20 kartų, paskutinį – pernai, Xi kvietimu. Maskva džiaugiasi strategine sąjunga su Kinija, statomu dujotiekiu „Sibiro jėga – 2“, bendru darbu Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje ir t.t.
Šis Putino pavydas ne iš gero gyvenimo. Kinija palaiko Rusijos karą prieš Ukrainą, tebėra gyvybės gysla pajamoms iš energetinių resursų tiekimo gauti, strateginė atspirtis Maskvos interesams Azijos žemyne ginti. D. Trumpas savo tuštoku vizitu į Pekiną tarsi atstūmė Rusiją iš didžiojo pasaulinio trikampio, ir Putinas pamėgins susigražinti šią vietą.
Kokia gi Lietuvos vieta šioje titanų trijulėje? Vis daugiau abejonių kelia Vilniaus sprendimas atidaryti Taivano atstovybę ir taip komplikuoti santykius su Kinija. Žinoma, esame tik nykštukai šiame monstrų žaidime, tačiau gauti naudos iš šios santykių kaitos nepavyksta: per pusketvirtų metų iš sutarto 1 mlrd. eurų taivaniečiai Lietuvoje investavo vos 16 mln.
Naujas JAV požiūris į Kiniją ir Taivaną, ketinimai išvesti savo karius iš kai kurių NATO šalių, o gal ir iš Lietuvos, mus atveda į keblią padėtį. Ar liksime ištikimi Amerikos simpatikai? Kai kas tvirtina, kad vien tik Valstybės gynimo tarybos sprendimas siųsti 40 Lietuvos karių į misiją Hormūzo sąsiauryje tėra įsiteikimas Vašingtonui, kuris pamažu keičia savo orientacijas. Netrukus gali pasirodyti, kad ir Lietuvos santykių su Kinija ar Taivanu kaita taps rimta problema Vilniui.
Staiga įžvalgiu „real politik“ pragmatiku tapęs mokslo darbuotojas Stanfordo universitete, Miuncheno saugumo konferencijos Patariamosios tarybos narys, 18-osios Lietuvos vyriausybės užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėjo apie aklo įsiteikimo JAV pavojus.
Česlovas IŠKAUSKAS