Paradas, arba juokas pro ašaras
Karas juokų nemėgsta. Ir šypsenų ten nedaug. Tai ašarų tėvynė. Bet štai 81-osios vadinamojo Didžiojo Tėvynės karo pabaigos metinės arba Pergalės diena, gegužės 9-ąją plačiai pažymėta Rusijoje ir kai kur kitur, daugeliu atvejų privertė nusišypsoti. Pasipylė juokelių, ironijos ir pašaipų banga.
Pirmiausia apie Kyjivo ir Maskvos nediplomatinę dvikovą. Iš pradžių Kremlius užsigeidė, kad gegužės 9-ąją ramiai galėtų atšvęsti savo šventę ir pasigirti pasauliui laimėjimais vadinamoje „specialioje karinėje operacijoje“. Jis pasiūlė Kyjivui vienos dienos paliaubas. Tuomet Volodymyras Zelenskis pateikė savo pasiūlymą: liaukitės griauti Ukrainą ir žudyti jos žmones kiek anksčiau, pavyzdžiui, gegužės 6-ąją. Ne, sako Kremliaus valdovas, mums netinka. Iš Kyjivo netruko ateiti atsakymas: tuomet ir Pergalės dienos šventinė nuotaika jums negarantuota...
Putinas suirzo. Kaip kažkoks buvęs juokdarys šaipysis iš legendinio saugumo papulkininkio! Bet diktatorių lydėjo ir baimė: Ukrainos dronai jau pasiekia ir Sankt Peterburgą, ir Maskvą, ir atokiausias Rusijos naftos saugyklas. O jeigu kokia ukrainietiška raketa per paradą atsimuš į Kremliaus kupolą, kaip atsitiko karo pradžioje, ar nukris Raudonojoje aikštėje?
Tačiau Ukrainos vadovas su jam būdingu humoru (jo įkurtas humoristinis projektas „Studija – 95“ per šalies TV rodomas ir šiandien) pasiūlė kilniaširdę išeitį: jo įsaku Nr. 374/2026 dronai neskraidys virš Maskvos parado metu ir leis Putinui švęsti. Įsake nurodyti tikslūs Raudonosios aikštės parametrai, o tai liudija, jog Kyjivas yra seniai pasirengęs smogti į numatytą vietą. Tai įžeidė diktatorių, o jo atstovas spaudai Peskovas atkirto: mums nereikia niekieno leidimo...
Kaip ten būtų buvę, nežinia, tačiau šitaip paniekintą (jaunimo žargonu „išdurtą“) Kremlių išgelbėjo ne kas kitas, o Donaldas Trumpas. Prieš pat paradą Raudonojoje aikštėje jis pareiškė susitaręs su Rusijos ir Ukrainos lyderiais skelbti trijų dienų, gegužės 9–11 d., paliaubas. Apžvalgininkai linksmai komentuoja šią dvikovą ir primena, jog Putinas nesugebėjo nei per tris dienas užimti Kyjivo, nei jame 2022 m. gegužės 9-ąją surengti savo pergalės paradą.
Ukrainiečiai ne juokais išgąsdino Maskvą bei jos svečius. Į paradą atvyko tik 9 šalių – nuo Malaizijos, Abchazijos iki Laoso – vadovai, kai kurie jų nerizikavo stovėti tribūnoje šalia Putino. Esą niekas specialiai kviestas nebuvo, nors Lukašenka padėkojo Putinui už atsiųstą kvietimą. Pati šventė vyko tik 45 minutes, pirmąkart per 19 metų be karinės technikos, o Raudonosios aikštės grindiniu išdrįso pražygiuoti tik Šiaurės Korėjos kariai. Putino kalba truko vos 10 minučių ir apsiribojo herojiškos rusų liaudies šlovinimu.
Iškilmės surengtos ir kituose Rusijos miestuose. Antai, Čitoje maršo tempu žygiavo Putino agresiją šlovinančios motinos, kurių sūnūs ar vyrai žuvo, yra suluošinti ar tebekariauja Ukrainoje. Kitur demonstracijose dalyvavo karinėmis uniformomis aprengti vaikai, nešantys imitacinius šautuvėlius... Į susitikimus su Putinu nuo šiol įvairaus rango valdininkai turi eiti palikę ne tik mobiliuosius telefonus, bet ir rankinius mechaninius bei elektroninius laikrodžius, nes diktatorius bijo... Čia ironiškąją dalį galima ir baigti.
Kam gi Putinui reikalinga gegužės 9-oji?
Analitikai sako, kad šitaip jis mėgina atgaivinti imperijos idėją, kurią skelbė dar 2000-aisiais ateidamas į valdžią po Boriso Jelcino. Tai propagandinis žaidimas rusų jausmais ir išpūsta vienybės samprata. Mitologizuotas pergalės kultas jam padeda valdyti visuomenės emocijas, sulaikyti ją nuo protestų, kurių galimybė dėl blogėjančios ekonominės padėties auga. Kontroliuojant informaciją apie karą prieš Ukrainą, ribojant prieigą prie viešųjų tinklų, lengviau pateisinti bet kokią agresiją.
JAV administracija vis dar tiesia ranką Kremliaus režimui. Vakarų analitikai spėlioja, kodėl D. Trumpas taip elgiasi: ar jis turi grynai pragmatinių, vertelgiškų užmojų, ar veikia senos, dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje būsimam Amerikos prezidentui įskiepytos simpatijos „kagėbistiniam“ režimui?
Kitas klausimas, nukreiptas į ateitį: ar valstybių lyderių pasikeitimas lemia tų šalių politikos kursą? Ar tarpiniai rinkimai į JAV Kongresą lapkritį ir rinkimai į Rusijos Dūmą rugsėjį reikš esminius posūkius didžiųjų valstybių vidinėje sanklodoje? Permainos Vengrijoje įrodo, jog tai yra įmanoma...
Spėlionės – nedėkingas užsiėmimas. O štai sovietinės pergalės iškilmės Rusijoje parodė, kad agresyvus kremlinis naratyvas traukiasi, Putino aplinka vis labiau izoliuojama ne tik nuo tarptautinės bendruomenės, bet ir nuo pačių rusų. Jų nepasitenkinimas – ilgalaikis procesas, bet tai, kas verda kaistančiame Rusijos katile, – ne dabartinio režimo patiekalas...
Česlovas IŠKAUSKAS