Iškentėta sesija ir viltis, kad laikas numarina skandalus

Seimas baigė pirmą pilną sesiją, kurios uvertiūra tapo neįvykusi Re­­­migijaus Žemaitaičio kelionė į JAV pas Eloną Muską, o finaliniu akor­­du – įtūžęs Premjeras Gin­tau­tas Paluckas, vis „prarandan­tis“ at­min­tį, kalbai pakrypus apie įta­ri­mų keliančius jo verslo kūri­mosi ir kles­tėjimo faktus. 

Nepaisant visų skandalų ir tarpusavio barnių, šios kadencijos valdančioji koalicija atsilaikė ir net sugebėjo patvirtinti mokesčių reformą. Tiesa, yra keli niuansai. Pirma, kaip jau esame rašę, valdančiuosius draugėje išlaiko ne bendra pasaulėžiūra ar tarpusavio pagarba, bet supratimas, jog vieni kitiems gali padėti tenkinti interesus. Antra, mokesčių reforma iš žadėtos gražuolės gulbės virto bjauriuoju ančiuku – net finansų ministras pripažįsta, kad po įstatymų pataisų ir naujų sprendimų vargu ar galime tikėtis solidaus biudžeto papildymo, tad lieka visiškai neaišku, kaip bus įgyvendinami Vyriausybės programoje įrašyti pažadai.

Tiesa, Prezidentas Gitanas Nausėda negaili gerų žodžių valdantiesiems. Pa­našu, jog jis yra patenkintas tuo, kad Premjeras, nors ir turi valdančiosios dau­gumos palaikymą, vis tik jaučiasi tiesiogiai priklausomas nuo Prezidento paramos. Be to, politinė tikrovė leidžia nujausti, jog, tarkime, krašto apsaugos ministrę galima iš Daukanto aikštės paskatinti pakeisti kariuomenės žvalgybos vadą, nelaukiant jo kadencijos pabaigos ir nepaisant teisinių formalumų. Kaip kitaip paaiškinti nerišlią minist­rės argumentaciją ir pareiškimą, kad ji neva paprasčiausiai privalėjusi tai padaryti. Ir daugiau – jokių komentarų. Premjeras G. Paluckas, beje, po apsi­lankymo pas Prezidentą, taip pat atsisakė atsakyti į nepatogius žurnalistų klausimus. 

Akivaizdu, kad politikai vadovaujasi prielaida, jog laikas „numarina“ visus skandalus, žurnalistai po kurio laiko susižavi nauja tema, be to, vasarą žmonėms labiau rūpi orų prognozės nei politinės naujienos...

Tačiau, nepaisant to, jog mūsų atmintis apie politinius procesus dažniausiai iš tiesų yra trumpalaikė, tai nereiškia, kad politikų veiksmai neturi jokių padarinių jų karjerai. Geriausias pavyzdys – vis atrandami nauji G. Palucko „skeletai spintoje“ tikrai neaugina jo reputacijos. 

Beje, kandidatuodamas į Ministro Pirmininko pareigas jis pabrėžė, jog sugeba į visus įvykius reaguoti ramiai ir niekada nepraranda savitvardos. Tikrai –

jo posakis „nesureikšminkime“ jau ta­po versme humoro laidoms, o pats Prem­jeras kone iki paskutinės pavasario sesijos dienos išliko demonstratyviai ramus. Tiesa, po pastarųjų tyrimų Seimo tribūnoje pirmą kartą jį pamatėme susierzinusį ir chamišką, nors tereikėjo ramiai atsakyti į klausimą, iš kur gavo pinigų prabangiam butui... 

Būna, kad žmonės staiga praturtėja, tačiau kai kalbame apie „pilkas zonas“ aukščiausias pareigas užimančių politikų biografijose, svarbiausia yra tai, kad jie nebūtų priklausomi ar įsipareigoję niekam, išskyrus bendrąjį valstybės gėrį. Būtent todėl buvo teisinga atsistatydinti praėjusios kadencijos ministrei Monikai Navickienei, tvirtinusiai, esą prabangus skrydis į Dubajų buvęs ne­įpareigojanti dovana. Bet kaip paneigti abejones, ar tai „neįpareigoja“? Taigi ir G. Paluckui sudėtinga atsikratyti įvairiausių svarstymų, kad jo sprendimai nėra veikiami prieš kažkiek metų jam finansiškai padėjusių „geradarių“...

Reputacija, ypač politiko, yra daugia­sluoksnis reiškinys. Todėl ir klausimai Premjerui dėl jo praturtėjimo aplinkybių, artimi ryšiai su nevienareikšmės reputacijos milijonieriais ar įtarimų kelianti valstybinio banko parama jo verslui, atrodo visai kitaip nei „žiurkių nuodijimo“ byla. O kur dar aplinkybė, jog G. Paluckas buvo „pamiršęs“ prieš kiek daugiau nei pusmetį vykusį susitikimą su ILTE vadovu. 

Kita vertus, greičiausiai, nepaisant visų šių reputacijos „rūdžių“, Premjeras išliks savo poste. Nes nei valdančioji koalicija, nei Prezidentas nėra suinteresuoti pokyčiais. Vienintelė politinė jėga, kuri galėtų kažką pakeisti, yra Socialdemokratų partija. Bet nesitiki, kad joje atsiras žmonių, kurie išdrįs pasakyti, kad operacija „išsaugokime Palucką“ gali virsti politiniais Pilėnais. Todėl ir opozicijai šioje situacijoje būtų išmintingiausia nesisvaidyti perspektyvos neturinčiomis interpeliacijomis, bet leisti Premjerui toliau naikinti pasitikėjimą valdančiąja koalicija.

Neįvykusi kelionė į JAV, mokesčių reformos spazmai gerokai smogė ir kitam iš valdančiosios koalicijos lyderių „aušriečiui“ R. Žemaitaičiui bei visai jo partijai. Todėl ši vasara gali tapti pražūtingu praregėjimu jos reitingams – rinkėjai ima atsitokėti, kad reali situacija ir priešrinkiminės politikų kalbos yra visiškai skirtingi dalykai. Nors „Nemuno aušros“ lyderis tikrai sugeba, anot Seimo Pirmininko, išsivartyti iš bet kokio paukščio...

Tiesa, Saulius Skvernelis gal ir yra įsitikinęs, kad jis vienintelis iš valdžios valties turi patikimą gelbėjimosi ratą, tačiau ir jo veiksmai gali turėti ne itin džiuginančių padarinių.

Vargu, ar kas nors liūdės, kad Seimas visą vasarą atostogaus. Greičiausiai jo niekas nepasiges dar ir dėl to, jog pavasario sesijos laikotarpis įsiminė skandalais ir keistais politiniais kūlversčiais, o ne sprendimais, dėl kurių prieš parlamentarus norėtųsi pagarbiai nukelti kepurę...

Andrius NAVICKAS