Prisidengę kova prieš rasizmą

Nušniokštė nugriaudėjo protestų banga Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), virtusi prievarta ir smurtu. Ji lyg gūdus aidas nusirito per visą pasaulį, neaplenkdama net Vilniaus. Po to atsirado kiti mitingai ir eisenos – ginančios policiją bei jos veiksmus, raginančios nemažinti jai finansavimo. Laikinai užmiršęs pandemiją, pasaulis šurmuliuoja.

Žmogiškai viskas suprantama: per neatsargumą Mi­ne­a­polio policininkas nutrau­kė neginkluoto juodaodžio Geor­ge’o Floydo gyvybės siū­lą. Jis ir kartu dirbusi bei pasyviai viską stebėjusi komanda jau nubausti. Re­for­muo­jama visa JAV federalinė policija, kai kuriose valstijose jos valdymą perima gubernatoriai. Prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino smurtą pažaboti jėga, tačiau kariuo­menės panaudoti nesiryžo: mat lapkritį vyks nauji Pre­zi­dento rinkimai...

Tačiau grandininė reakcija prasidėjo: minios juoda­odžių ir šiaip daugiausiai jaunų žmonių pakilo į kovą prieš ra­sizmą. Per susidūrimus nukentėjo amžiais stovėję paminklai, ypač tie, kurie pas­tatyti vadinamiems kolonizatoriams. Bostone nupjauta galva ir Amerikos atradėjo Kristupo Kolumbo statulai. Jis yra laikomas žmogumi, paskatinusiu ilgus metus trukusį genocidą prieš abiejų Amerikų vietos gyventojus. (Beje, esame rašę apie tariamą Kolumbo lietuvišką kilmę, tad kai kurie internautai juokavo, jog taip Amerika įžeidžia Lietuvą.)

Iš pirmo žvilgsnio, kova prieš rasizmą yra realios demokratijos išraiška. Bet dabartiniai įvykiai JAV nė kiek neprimena Martino Liuterio Kin­go laikų, kai šis amerikie­čių juodaodis dvasininkas bu­vo nužudytas 1968 m. balan­džio 4 d. už afroamerikiečių pilietinių teisių gynimą. Ke­liaudamas po Ameriką, jis sa­kė kalbas, skatinančias be smur­to ir jėgos protestuoti prieš nelygybę amerikiečių vi­suo­menėje. Šio antirasinio pa­ki­limo rezultatas – didžiulis smū­gis šimtmečius kerojusiam ra­sizmui JAV. 

Dabar gi kilusį smurtą po juodaodžio nužudymo apžval­gininkai vadina neadekvačiu. Dar daugiau: juo pasinaudoja tokios organizacijos, kurias D. Trumpas tiesiai vadi­na teroristais, smurtininkais, o Di­džiosios Britanijos ministras Borisas Johnsonas – ekstremistais. Jis ypač pasipiktino garsios Winstono Churchillio statulos subjaurojimu.

Birželio 7-ąją, penktadienį, Vil­niuje irgi buvo organizuota eisena, palaikanti protestus JAV ir siūlanti atkreipti dėmesį į rasizmo problemas pasaulyje. Apie tūkstantį jaunuolių žygiavo Vilniaus gatvėmis iki JAV ambasados Akmenų gatvėje, reikalaudami teisingumo. Tuo pat metu prie šios ambasados vyko Pre­zidentą D. Trumpą palaikan­tis protestas pavadinimu „NE Antifos ir Sorošo riaušių organizavimams“. Neapsieita be smurto: vienas akciją remiančio „Black lives matter“ judėjimo dalyvis, kaip vėliau paaiškėjo, lietuvės ir kari­bie­čio sūnus, Lietuvos pilietis, puo­lė kumščiais auklėti opo­nentą, taip provokuodamas rimtesnį susidūrimą. Pra­dė­tas ikiteisminis tyrimas. 

Kas gi ta „Antifa“, kuri ir organizuoja panašius protestus? Apžvalgininkas Vidas Rach­levičius tvirtina, jog tai JAV teroristine laikoma radikali kairiųjų organizacija, kurios herbe puikuojasi raudonos vėliavos, kūjai ir pjautuvai.

„Raudonasis gaivalas sugrįžo“, – taip savo straipsnį pavadino šis Londone gyvenantis žurnalistas. Tai, kad jos skelbimas surengti mitingą pasi­rodė būtent birželio 3 d., kai prieš 32-ejus metus buvo įkurtas Sąjūdis, jis vadina švent­vagyste. Prisidengdami kova su rasizmu, šie naujųjų amžių raudonieji ragina pakeisti Va­karų santvarką bolševikine, įteisinti smurtą bei anarchiją. 

Chaoso organizatorių atsirado ir Lietuvoje.

„Protestavęs jaunimėlis – tai jau po Nepriklausomybės gimusi karta, todėl jam skirti labai konkretūs ir tiksliniai smegenų plovimo įrankiai. Pastebėjote – Katedros aikštėje nebuvo vyresnio amžiaus žmonių, kurie dar prisimena Sąjūdžio mitingus ir jų dvasią“, – rašo V. Rachlevičius.

Keista, kad eitynėse dalyvavo ir keli Seimo nariai konservatoriai, dažnai šaukiantys apie grėsmę iš Rusijos. Bet juk ši vadinamo „antifašizmo“ banga atplūdo iš Vakarų...

Negaliu nepastebėti, jog šis komunistinis gaivalas atsirito iki Vilniaus prieš kitas atmintinas metines: birželio 14-ąją paminėjome Gedulo ir vilties dieną, kai prieš 79 metus vien iš Lietuvos tądien buvo deportuota 17500 žmonių, o iš viso – apie 130 tūkst. Lietuvoje atsakomybė už operacijos sėk­mę buvo priskirta Antano Snieč­kaus vadovaujamam LKP (b) centro komitetui. Tai jis su Justu Paleckiu tvirtindavo trem­tinių sąrašus. Negi dabartinius protestus apsisukę Vakaruose rengia jų palikuonys?

Česlovas IŠKAUSKAS