Nebijokime ginti savo teisės į saugų darbą

Valstybinės darbo inspekcijos posėdžiuo­se nagrinė­jami darbo ginčai, susiję ir su Ši­­lalės rajono žmonėmis. Vienas iš tokių – dėl UAB „Nermista“ ne­iš­­mokėto atlyginimo darbuotojui M. R. Pas­­tarasis gin­čas baigėsi darbuotojo naudai.

Vien per pirmuo­sius keturis šių metų mė­nesius Vals­tybinė darbo inspekcija jau sulaukė aštuonių prašymų spręsti darbo ginčus.

Lietuvos Respublikos vyriau­siojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Dalius Čeponas „Šilalės artojui“ sako, jog Šilalės rajono gyventojai, esant reikalui, savo teisių ginti nesibodi. Pernai gauti 38 prašymai nagrinėti ginčus, o šiemet jau sulaukta aštuonių.

„Į Darbo ginčų komisijas galima kreiptis dėl darbo užmokesčio, sutarties sąlygų, darbo bei poilsio laiko netinkamo organizavimo, dėl drausminės nuobaudos, materialinės žalos atlyginimo ir kitais, su darbo santykiais susijusiais klausimais. Nuo liepos 1 d. įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, Darbo ginčų komisijų funkcijos išsiplėtė. Bus taip pat nagrinėjami darbo ginčai dėl sutarčių nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo bei kiti“, – aiškina D. Čeponas.

Anot vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojo, Darbo ginčų komisija yra privaloma ikiteisminio darbo ginčų nagrinėjimo institucija, sprendžianti individualius darbo ginčus. Neradus sutarimo šioje institucijoje, aiškinimasis gali persikelti į teismą. Tokios komisijos veikia prie Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) teritorinių skyrių.

„Į Darbo ginčų komisiją žmo­nės dažniausiai kreipiasi dėl nesumokėto atlyginimo. Taip pat būna skundų dėl netinkamai skaičiuojamo darbo ir poilsio laiko bei užmokesčio už viršvalandžius. Tačiau Darbo ginčų komisijos yra tik dalis VDI veiklos. Pagrindiniai VDI darbo barai yra darbo įstatymų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevencija.

Siekiame, jog keistųsi Lietuvos darbdavių ir darbuotojų požiūris, jog būtų labiau vertinama darbų sauga. Kol kas būtent šiai sričiai skiriama per mažai dėmesio. Tą puikiai parodė nelaimingų atsitikimų dar­be proveržis gegužę. Per dvi to mėnesio savaites šalyje žuvo net 4 darbuotojai“, – apie VDI veiklos prioritetus pasakoja D. Čeponas.

Darbo inspektoriaus pateik­tais duomenimis, 2016 m. Šilalės rajone lengvų nelaimingų atsitikimų darbe daugiausiai pasitaikė apdirbamosios gamybos įmonėse. Viena nelaimė įvyko dėl netinka­mo pa­vojingų darbų organizavi­mo, o trečdaliu atvejų nusta­tyta, kad nelaimės kilo dėl pačių nukentėjusiųjų jiems privalomų inst­ruk­cijų reikalavimų pa­žei­dimo ar nesilaiky­mo. Šiemet mū­sų rajono įmonėse (negalutiniais duo­menimis) jau įvyko 2 leng­vi nelaimingi atsitikimai.

„Kalbant apie nelegalų darbą, Šilalės rajone 2016 m. nustatyta 13 nelegaliai dirbusių asmenų, o šiemet, per pirmus keturis mėnesius, – 7. Iš Darbo ginčų komisijos veiklos matome, jog, kaip visur ir visada, yra sąžiningų darbdavių ir nelabai sąžiningų (kaip ir darbuotojų). Todėl negalima vienareikšmiškai teigti arba neigti, kad darbdaviai menkina savo darbuotojus ar jų negerbia. Pasitaiko įvairių situacijų, tačiau dažnai būna, jog abi šalys nesilaiko tam tikrų normų, įsipareigojimų, įstatymo reikalavimų“, – sako D. Čeponas, pridurdamas, kad Šilalės rajone, kaip ir visoje šalyje, dar labai trūksta saugaus darbo kultūros.

Žinoma, VDI ne tik atlieka įvairius patikrinimus ar skiria baudas. Ji taip pat konsultuoja darbdavius bei darbuotojus įvairiais su darbo santykiais susijusiais klausimais, atlieka nelegalaus dar­bo kont­rolę. Į VDI galima kreiptis ir viešojo intereso pagrindu.

„Informuoti mus apie dar­bų saugos pažeidimus ar nelegalaus darbo apraiškas galima ir elekt­roniniu paštu, telefonu ar mūsų socia­linio tinklo „Facebook“ pas­kyroje. Sulaukiame pranešimų dėl, pavyzdžiui, statybose nesaugiomis sąlygomis dirbančių darbuotojų, aplaidžiai įrengtų statybviečių. Labai skatiname tokį pilietiškumą ir bendruomeniškumą“, – teigia VDI darbuotojas.

Vasarą prasideda sezoninių darbų įkarštis. Tokiu laikotarpiu nesąžiningam darbdaviui gali kilti pagunda samdyti jauną ir nepatyrusį darbininką, kuris nežino savo teisių ir darbo imasi nereikalaudamas sutarties.

„Sulaukiame daug užklausų dėl sezoninio darbo. Šiuo metu jo ypač ieško jauni žmonės, o kai kuriems iš jų – tai pirmasis darbas. Pastebime, kad neretai kreipiasi tie, kurie yra jau patyrę tam tik­rą žalą, pavyzdžiui, nepasirašoma darbo sutartis, vasaros pabaigoje išmokamas mažes­nis nei sutartas arba išvis neišmokamas atlygis, o tada jau būna per vėlu. Jeigu nėra sutarties, tokius atvejus tirti daug sudėtingiau. Taip pat dažnam rūpi, nuo kokio amžiaus galima dirbti, kokius darbus gali atlikti nepilnamečiai, ko­kia turėtų būti jų darbo trukmė, taikomos leng­vatos bei pan.“, – pasakoja inspektorius.

Pasiteiravome, kokiais klau­simais į Darbo ginčų komisiją dažniausiai kreipiasi šilališkiai. Pasirodo, dažniausiai - dėl darbo užmokesčio.

„Nesame pastebėję, jog žmonės vengtų kreiptis į VDI, baimindamiesi, ką apie juos pagalvos kiti. Galbūt dėl to, kad Darbo ginčų komisija nelaikoma tokia griežta institucija kaip, pavyzdžiui, teismas. Galbūt kokių nors abejonių ir baimių kyla, tačiau skatinu ir darbuotojus, ir darbdavius nebijoti ginti savo teisių“, – ragina VDI atstovas D. Čepo­nas.

Vienas paskutinių nagrinė­tų darbo ginčų buvo M. R. kreipimasis dėl UAB „Nermista“ neišmokėto atlyginimo. Inspekcija neatskleidė posėdžio ir ginčo nagrinėjimo eigos bei visų kilusių klausimų. Tačiau šįkart viskas išspręsta darbuotojo naudai – išieškotos su darbo santykiais susijusios sumos ir vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką.

Morta MIKUTYTĖ