Teismas vertina, ar „Kvėdarstos“ bankrotas nebuvo tyčinis

Apie netikėtą vienos stipriausių rajono bendrovių „Kvėdarsta“ bankrotą „Šilalės artojas“ rašė jau ne kartą. Dabar portalas 15min kartu su „Šilalės artojo“ laikraščiu išsiaiškino, kad, likus vos keliems mėnesiams iki bankroto, iš Šilalės rajono politikų bei verslininkų Navardauskų šeimos statybų įmonės „Kvėdarsta” dingęs milijoninis turtas iškeliavo į kitą jų kontroliuojamą bendrovę „Šilalės statyba”, kuri už jį sumokėjo gerokai mažiau, nei būtų pirkusi rinkoje. Tuo metu bankrutuojančiai „Kvėdarstai” liko beveik pusantro milijono eurų skolų, iš kurių daugiau kaip 700 tūkst. Eur – įsiskolinimas valstybei. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teismui yra pateiktas pareiškimas, kuriame prašoma įvertinti, ar įmonės bankrotas negalėjo būti tyčinis.

Turtinga įmonė netikėtai nuskurdo

Kvėdarnoje esančiame pramoniniame komplekse ilgus me­tus veikė UAB „Kvėdarsta“ administracija, čia pat buvo sandėliai, garažai ir kt., kurie bend­rai sudarė beveik 8,5 tūkst. kv. metrų. Tiek įmonė, tiek jos savininkai gerai žinomi rajone – Navardauskų šeimos nariai Šilalės savivaldoje dalyvauja jau daugiau nei tris dešimtmečius, o jų valdomos UAB „Kvėdarsta” ir „Šilalės statyba” pastaraisiais metais buvo vienos pagrindinių savivaldybės tiekėjų. 

2024 m. pabaigoje „Kvėdarsta” deklaravo turinti materia­lio­jo turto už 1,4 mln. Eur, o už­sakymų – už 5 mln. Eur. Tačiau 2025 m. rugsėjį šis turtas iš įmonės apskaitos dingo, bend­rovei buvo pradėta bankroto procedūra. Vos prieš metus beveik pusantro milijono vertės turto turėjusi įmonė kone tiek pat yra įsiskolinusi tiekėjams, darbuotojams ir valstybei. Maždaug pusę šios sumos – 734 tūkst. Eur – sudaro skolos Valstybinei mo­kesčių inspekcijai ir „Sodrai“.

Buvusio įmonės direktoriaus Dariaus Navardausko teigimu, dėl išaugusių medžiagų kainų bei kitų nuostolių įmonei jau nuo 2022 m. ėmė stigti apyvartinių lėšų.

„Nors buvo daugybė veiksmų, bet po 2022 m. sunkumai su konkursų įgyvendinimu tęsėsi iki įmonės veiklos sustabdymo”, – teigė D. Navardauskas.

Tuo tarpu bankroto proce­są administruojanti UAB „Ka­talonija“ atskleidė, jog teisme yra nagrinėjamas kreditorių pareiškimas dėl galimo tyčinio bankroto.

„Pareiškimas teismui pateiktas šių metų rugsėjį. Atkreipiame dėmesį, kad civilinė byla šiuo metu nėra išnagrinėta, posėdis dar nėra paskirtas. Civilinė byla, kol ji nėra išnagrinėta, yra nevieša“, – teigiama „Katalonija“ atsakyme.

Pardavė ir pirko susijusios įmonės

Pagrindinius „Kvėdarstos“ ir „Šilalės statybos“ akcijų paketus iki 2025 m. valdė buvęs ilgametis Šilalės savivaldybės tarybos narys Stasys Navardauskas ir jo sūnūs: dabartinis tarybos narys Gintas Navardauskas bei verslininkas D. Navardauskas. Nuo 2018 m. jie visi trys buvo „Kvėdarstos“ valdybos nariai, valdybai pirmininkavo ir iki 2025 m. bendrovei vadovavo G. Navardauskas. Šiuo metu tėvas ir abu sūnūs sudaro „Šilalės statybos“ valdybą, kuriai pirmininkauja D. Navardauskas.

2025 m. pradžioje šeimos verslo kontrolė ėmė telktis D. Navardausko rankose. Metų pradžioje tėvas ir brolis jam perleido „Šilalės statybos“, o balandį – „Kvėdarstos“ akcijas, jis tapo pagrindiniu pastarosios įmonės akcininku bei perėmė jos vadovo pareigas.

Pasak D. Navardausko, „Kvėdarstos“ akcijos jam buvo perleistos siekiant supaprastinti sprendimų priėmimą, o jų esą reikėjo mėginant ištaisyti prastą įmonės padėtį.

„Pirmaisiais mėnesiais stengiausi įmonę gelbėti ieškodamas investuotojų arba potencialių pirkėjų, kurie galėtų konsoliduoti veiklas ir atstatyti gerą būvį. Dėl proceso supaprastinimo jau anksčiau man buvo dovanotos įmonės akcijos, siekiant kuo paprasčiau įvykdyti galimą pardavimo sandorį galimam pirkėjui/investuotojui“, – sakė D. Navardauskas.

Anot jo, bendrovė keletą mėnesių derėjosi su potencialiais investuotojais.

„Tačiau, neradus jų, 2025 m. birželio 30 d. informavau kreditorius apie ketinimą kreiptis dėl įmonės bankroto, kaip esu įpareigotas Akcinių bendrovių įstatymo“, – aiškino D. Navardauskas.

2024 m. pabaigoje „Kvėdarsta“ nurodė turinti 1,45 mln. Eur vertės turto. Didžiąją jo dalį – 1,186 mln. Eur – sudarė žemės sklypai, įvertinti 364 tūkst. Eur, bei pastatai ir statiniai, įkainoti 822 tūkst. Eur. Tačiau 2025 m. rugsėjį bendrovę perdavus nemokumo administratoriui, jos balanse buvo likę vos 42 tūkst. Eur vertės žemės ir 3 tūkst. Eur vertės pastatų.

Žurnalistų surinkti duomenys rodo, kad pagrindinį nekilnojamąjį turtą „Kvėdarsta“, likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, dviem sandoriais pardavė to paties D. Navardausko įmonei „Šilalės statyba“. 2025 m. gegužę už 76 tūkst. Eur perleistas smėlio ir žvyro telkinys Šilalės rajone, o birželį už 449 tūkst. Eur parduotas pastatų kompleksas Kvėdarnoje. Bendra abiejų sandorių suma siekė 525 tūkst. Eur, nors „Kvėdarstos“ apskaitoje šis turtas anksčiau buvo įvertintas apie 1,1 mln. Eur. 

Buvęs įmonės direktorius D. Navardauskas teigė, jog turtą pardavė „Šilalės statybai”, nes esą kitų pirkėjų neatsirado, o sandorį neva vertino nepriklausomas turto vertintojas.

Tiesa, iš pradžių jis tvirtino, kad bendrovė turtą parduoti nusprendė, kad galėtų tęsti veiklą, bet vėliau patikslino, jog už jį gautais pinigais dengė skolas kreditoriams bei valstybei, taip pat esą jie buvo skirti atsiskaityti su darbuotojais.

Reali vertė galėjo būti didesnė

Turto vertintojas Marius Kondratas teigė, jog Kvėdarnoje esančių pastatų vertė sandorio dieną galėjo būti apie 900 tūkst. Eur – dvigubai daugiau, nei sumokėjo „Šilalės statyba“.

„Turint omenyje plotą, regioną, kaina gali svyruoti nuo 700 tūkst. iki milijono, tai apie 900 tūkst. Eur būtų toks viduriukas“, – sakė M. Kondratas.

Bankrotą administruojanti „Ka­talonija“ tikino, jog, prasidėjus bankroto procesui, sandoriai buvo dar kartą patik­rinti turto vertintojų. Anot bankroto administratoriaus, atskiro vertinimo metu buvo nustatyta, kad pastatų vertė Kvėdarnoje galėjo būti didesnė už pardavimo kainą, tačiau nežymiai.

„Nekilnojamojo turto vertintojai savo ataskaitose nurodė, jog šio turto preliminari rinkos vertė sandorių sudarymo metu galėjo siekti apie 590 tūkst. Eur“, – teigiama bankroto administratoriaus atsakyme.

Pasak „Katalonijos“ atstovo, „Šilalės statyba” už įsigyta turtą visiškai atsiskaitė. 

„Dalis lėšų buvo pervesta UAB „Kvėdarsta” hipotekos kreditoriui (bankui), likusios – pačiai bendrovei, kuri jas naudojo ūkinei veiklai vykdyti. Šiuo metu vyksta bendrovės dar neparduoto turto pardavimo procedūra“, – nurodė bankroto administratorius.

Kelio remontas: nuo atmesto pasiūlymo iki sutarties

Abi šios statybų įmonės buvo dažnos Šilalės savivaldybės tiekėjos, o vienas konkretus sandoris tarp savivaldybės ir „Šilalės statybos” pernai atkreipė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) dėmesį. 2020 m. Šilalės rajono savivaldybė organizavo kelio Kvėdarnoje kapitalinį remontą ir pėsčiųjų tako įrengimo darbus – būtent šis pirkimas ir sudomino STT. Ji nustatė, jog paskelbtas pirmasis savivaldybės pirkimas buvo nesėk­mingas, juo nesusidomėjo nė vienas tiekėjas. Antrajame jau dalyvavo keturi, tačiau pasiūlymą pateikė tik „Šilalės statyba”, žadėjusi darbus atlikti už 175 tūkst. Eur. Savivaldybė šį pasiūlymą atmetė, kadangi jis viršijo numatytą 140,4 tūkst. Eur projekto biudžetą. Trečiuoju bandymu savivaldybė padidino pirkimo sumą būtent iki 175 tūkst. Eur, ir tada jai pavyko rasti tiekėją – dalyvauti pirkime buvo pakviesta vienintelė „Šilalės statyba“, kuri ir laimėjo viešąjį pirkimą, pasiūliusi darbus atlikti už šią sumą. 

Savivaldybės administracijos vadovas Andrius Jančauskas aiškino, kad, nepaisant padidėjusio pirkimo biudžeto, tokį sprendimą savivaldybės komisija priėmė remiantis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus patvirtinta tvarka, kuri leidžia nevykdyti atskiro pirkimo, „jei pirkime, apie kurį buvo skelbta, nebuvo gauta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami, o pirminės pirkimo sąlygos iš esmės nekeičiamos“.

Visgi šių pirkimų procedūras įvertinusi STT atkreipė dėmesį, kad jei savivaldybė ketino reikšmingai didinti pirkimo sumą, į derybas turėjo pakviesti visus keturis tiekėjus, kurie buvo priėmę kvietimą dalyvauti ankstesniame pirkime. STT pastebėjo, jog, pakvietus tik vieną tiekėją, savivaldybė galėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą.

Rajono vadovai: „Situacija garbės nedaro”

Savivaldybės administracijos direktorius A. Jančauskas nesugebėjo paaiškinti, kodėl į pirkimą nebuvo pakviesti visi ankstesni tiekėjai.

„Nežinau, kas tuo metu priiminėjo sprendimus, bet ta si­tua­cija garbės nedaro,” – pripažino jis. 

Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus, tuo metu ėjęs vicemero pareigas, teigė, kad to meto administracija, priiminėjusi sprendimus dėl pirkimų, šiuo metu savivaldybėje nebedirba.

„Galiu paantrinti administ­racijos direktoriui – nepaaiškinama, kaip čia taip įvyko. Bet supraskim: tas administracijos darbuotojas, kuris buvo atsakingas, nedirba nuo šios kadencijos pradžios. O ką mes šitoj vietoj? STT, jeigu mato korupcines apraiškas, gali patraukti teisinėn atsakomybėn atsakingus darbuotojus ar vadovą”, – svarstė meras.

Balsavo už biudžeto didinimą

Dokumentai rodo, kad įmonėms pasiruošti pirkimui padėjo G. Navardauskas, kuris tuo pačiu metu priklausė ir savivaldybės tarybos daugumai, ir valdė įmones. 2020 m. birželį G. Navardauskas kaip „Kvėdarstos” direktorius pasirašė susitarimą su „Šilalės statyba“: jei pastaroji laimėtų kelio remonto konkursą, „Kvėdarsta“ suteiktų darbams reikalingą techniką. Po kelių savaičių vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje G. Navardauskas balsavo už kelio remontui skiriamą 140,4 tūkst. Eur biudžetą. Vėliau, rugpjūčio gale, jis ir vėl nenusišalino, kai taryba patvirtino 175 tūkst. Eur sumą. Dabar politikas sakė neprisimenąs šio balsavimo aplinkybių, o į raštu pateiktus klausimus neatsakė. 

„Nieko sąmoningai nedariau, nieko nežinojau. Nepamenu dabar. Atsakymų nebelaukit, rašykit, kaip jūs norit. Man vis tiek”, – telefonu sakė G. Navardauskas.

Ekspertė: yra pinigų „lesyklos” požymių

Su pirkimo aplinkybėmis susipažinę viešųjų pirkimų ekspertai pripažino, kad skaidrumo principai buvo pažeisti.

Mykolo Riomerio universiteto dėstytojos Karolinos Telyčėnaitės-Kacvinskės teigimu, savivaldybė negalėjo tiesiogiai kreiptis tik į „Šilalės statybą“ vien dėl to, jog pirmasis pirkimas nepavyko dėl netinkamai suplanuoto biudžeto. Anot ekspertės, savivaldybė privalėjo kviesti visus ankstesniuose pirkimuose dalyvavusius tiekėjus arba skelbti naują atvirą pirkimą.

„Jeigu vykdau neskelbiamą pir­kimą, turiu turėti labai objektyvią priežastį, dėl ko kreipiuosi į konkretų tiekėją. Vien dėl to, kad jis yra vienas iš pateikusių kainos pasiūlymą, kuri buvo per didelė, nėra kriterijus. Turi būti kažkokia išskirtinė priežastis”, – teigė ji.

Pasak K. Telyčėnaitės-Kac­vins­kės, šio pirkimo aplinkybės turi vadinamųjų „lesyklų“ požymių.

„Ta „lesyklėlė“ reiškia, kad pasidarau tam tikrą tiekėjų sąrašą ir visais įmanomais būdais rasiu kažkokių techninių priežas­čių – formalių ir neformalių – kad tik neateitų tiekėjas iš kito rato”, – komentavo ji.

„Cobalt” teisininko Deivido So­loveičiko manymu, nors savivaldybė formaliai elgėsi pagal įstatymo raidę, tačiau vis tiek „reikalus sutvarkė gudriai”, o tai neatitinka skaidrumo principų.

„Čia yra ta situacija, kur yra teisės norma arba raidė ir teisės dvasia. Tai savivaldybė elgiasi pagal raidę ir gana gudriai. Aš manau, jog yra požymių tokio struktūrizuoto, gudraus reikalų sutvarkymo”, – teigė D. Soloveičikas.

STT: yra neteisėtų susitarimų rizika

Pernai STT aptikti galimi teisės aktų pažeidimai, rengiant viešuosius pirkimus, nėra pavieniai atvejai. Prieš savaitę paskelbtame savivaldybių korupcijos rizikos vertinime teigiama, kad keliose savivaldybėse – tarp jų ir Šilalėje – taikoma viešųjų pirkimų praktika didina neteisėtų susitarimų riziką.

„Tai kelia riziką, kad didesni pirkimai galėjo būti skaido­mi į mažesnius, siekiant išvengti pareigos apie juos skelbti viešai, taip sudarant galimybę kreiptis tik į vieną tiekėją. Tokiu atveju kiti tiekėjai gali net nesužinoti apie galimybę pasiūlyti savo prekes ar paslaugas”, – teigiama STT pranešime.

Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį į Šilalėje nustatytą atvejį, kai pirkimų plane numatytas vienas pirkimas buvo išskaidytas į 16 mažos vertės pirkimų, apie kuriuos savivaldybė viešai neskelbė. 

„Kiekvienu atveju kreiptasi tik į vieną tiekėją ir gauta po vieną pasiūlymą. Be to, Šilalės rajono savivaldybės administracija 2024–2025 m. iš to paties tiekėjo neskelbiamos apklausos būdu 41 kartą pirko maitinimo paslaugas už daugiau kaip 66 tūkst. Eur”, – nurodo STT.

STT išvadas vadina samprotavimais

Tuo tarpu Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktorius A. Jančauskas teigė turintis pastabų STT išvadoms ir dalį jų vadino samprotavimais „kas būtų, jeigu būtų”. 

„Norint tai pakomentuoti išsamiau, reiktų kalbėti plačiau, nes turime savo pastabų bei nuomonių, o pačių išvadų šiuo metu šalia neturiu. Kalbant apie tam tikrus didelės vertės pirkimus, STT leido sau pasamprotauti tema „kas būtų, jeigu būtų“. Mes vertiname faktus, o kai kuriais atvejais išvadose pateikti tik samprotavimai”, – dėstė A. Jančauskas.

Jis aiškino, jog šiuo metu savivaldybė stengiasi kuo daugiau pirkimų atlikti centralizuotu būdu. 

„Tai parodo, jog einame geru keliu – ypač vertinant viešųjų pirkimų centralizavimą, kurį vykdome šios kadencijos metu. Šį darbą būtina tęsti toliau”, – sakė A. Jančauskas.

Projektas remiamas „Media4Change“ įgyvendinant ES remiamą projektą „Local Innovative Media in Europe Network“ (LIMENet).

Karolis JURŠYS

Daiva BARTKIENĖ