Savivaldybės darbą vertina skirtingai: nuo teigiamų pokyčių iki kritikos

Artėjant savivaldos rinkimams, Šilalės rajono gyventojų nuomonės apie savivaldybės darbą išsiskiria. Vieni sako didelių problemų rajone nematantys, kiti atkreipia dėmesį į jaunimo bei darbo vietų trūkumą, sveikatos apsaugą, švietimą ir lėšų paskirstymą.

Šilalės savivaldybės tarybos narės Asta Bataitytė ir Erika Gargasė taip pat išskiria demografinius iššūkius ir būtinybę daugiau dėmesio skirti kasdieniams gyventojų poreikiams.

Viena dažniausiai Šilalės gyventojų įvardijamų problemų yra jaunų žmonių ir darbo vietų stygius. Šilališkė Viktorija teigia, jog mūsų rajone trūksta ne tik galimybių dirbti, bet ir veiklų, kurios skatintų jaunimą pasilikti gyventi rajone.

„Manau, problema yra tai, kad Šilalėje mažėja gyventojų, nepritraukiamas jaunimas, trūksta darbo vietų“, – kalba Viktorija. 

Šilališkė kritiškai vertina savivaldybės lėšų paskirstymą. Pasak jos, kai kur investuojama į objektus, kurių būklė dar nėra prasta, tuo metu kiti būtini darbai lieka neatlikti. Moteris taip pat neslepia nusivylimo dėl per mažo politikų bendravimo su gyventojais. 

„Kai artėja rinkimai, tada visi sugeba pasisveikinti, atvažiuoti, pabendrauti su žmonėmis. Bet kur jie būna visą kitą laiką?“ – klausia miesto gyventoja.

Tuo tarpu šilališkė Eugenija savivaldybės darbu teigia esanti patenkinta ir didesnių trūkumų nepastebinti.

Šilalės miesto gyventoja Zita didžiausia miesto problema įvardija sveikatos apsaugą ir medicinos sistemą. Pasak jos, blogiausia, jog visur yra eilės, sunku laiku patekti pas gydytojus. 

Sveikatos apsaugos sritį, kaip vieną aktualiausių, išskiria ir savivaldybės tarybos narė E. Gargasė. Jos teigimu, Šilalėje medicinos paslaugos yra pakankamai išvystytos, savivaldybė stengiasi pritraukti reikiamų specialistų, tačiau bėdų nestinga.

„Tarybos sprendimu yra priimtas mechanizmas, kuriuo siekiama padėti pritraukti į rajoną trūkstamų specialistų, tarp jų ir gydytojų. Savivaldybė mato, kad toks poreikis yra, ir imasi veiksmų, kad būtų pasiektas gyventojams naudingas rezultatas“, – kalba E. Gargasė.

Ji pabrėžia, jog sveikatos ir socialinių paslaugų poreikis yra glaudžiai susijęs ir su demografine situacija.

„Manau, pagrindinis signalas valdžiai turėtų būti demografinės situacijos gerinimas ir jaunų šeimų pritraukimas. Žinoma, taip pat reikia galvoti apie investicijas ir naujas įmones, kurios kurtų naujas darbo vietas, kad jaunimas norėtų grįžti į Šilalę“, – įsitikinusi E. Gargasė. 

Pasak jos, rajono visuomenė sensta, todėl ateityje dar daugiau dėmesio reikės skirti ne tik gydymo paslaugoms ar investicijoms, bet ir senjorų poreikiams. 

Demografiniai pokyčiai atsispindi ir švietimo sistemoje. Pajūrio gyventojas Alius viena didžiausių rajono problemų įvardija mokyklų „naikinimą“ ir mano, jog savivaldybė daugiau dėmesio turėtų skirti būtent švietimui.

„Savivaldybė turėtų stengtis išlaikyti mokyklas. Manau, lėšas reikėtų skirstyti sąžiningiau ir daugiau dėmesio skirti būtent švietimui“, – teigia pajūriškis. 

Panašią tendenciją pastebi ir savivaldybės tarybos narė Asta Bataitytė, atkreipianti dėmesį į mažėjantį mokinių skaičių bei jaunų specialistų trūkumą mokyklose. 

„Jie nelabai noriai įsidarbina mokyklose, todėl lieka vyresni mokytojai, kai kurie dirba ir sulaukę pensinio amžiaus, nes nėra, kas juos pakeistų“, – teigia A. Bataitytė. 

Todėl, jos nuomone, savivaldybei svarbu yra ne tik spręsti švietimo problemas, bet ir ieškoti būdų, kaip rajone išlaikyti bei pritraukti jaunas šeimas. 

Kita vertus, nė viena problema negali būti įvardijama kaip atskira – įtakos joms atsirasti turi visas „paketas” veiksnių. Pasak E. Gargasės, švietimo srities, mažėjančio mokinių ir specialistų skaičiaus trūkumui įtakos turi iššūkiai susisiekimo srityje.

„Didelė dalis mokinių gyvena kaimo vietovėse, todėl kartais jiems labai sudėtinga pasiekti namus po pamokų ir būrelių“, – teigia tarybos narė.

Susisiekimo ir kelių būklės problemą akcentuoja ir A. Bataitytė. Tarybos narė kelia klausimą dėl kelių infrastruktūros ir teigia, jog daugiau dėmesio reikėtų skirti savivaldybės prižiūrimiems keliams bei gatvėms.

„Norėtųsi, kad būtų remontuojama daugiau savivaldybės žinioje esančių kelių ir gatvių miesteliuose bei kaimuose“, – sako tarybos narė. 

Pasak jos, svarbu ir tai, kad remontuojamų kelių eilė būtų sudaroma aiškiai bei sąžiningai. 

Kalbant apie rajono biudžeto lėšų paskirstymą, E. Gargasė siūlo atsakingiau vertinti didesnių miesto renginių ir švenčių finansavimą.

„Jeigu vienai šventei skiriamas labai didelis biudžetas, kitoms sritims akivaizdžiai lieka mažiau lėšų“, – įsitikinusi ji.

Pasak politikės, dalis pramogoms išleidžiamų lėšų galėtų būti skiriama socialinėms paslaugoms, sveikatos sričiai ar gyventojų susisiekimui gerinti.

Nors kalbinti pašnekovai išskiria atskirus savivaldybės sprendimus ir akcentuoja netolygų lėšų paskirstymą, jie pastebi ir teigiamus pokyčius rajone.

„Gerai vertinu tarybos darbą, daug nuveikta, Šilalė gražėja“, – sako A. Bataitytė. 

Socialinės politikos srityje savivaldybės veiklą teigiamai vertina ir E. Gargasė: „Mūsų rajonas yra stiprus socialinės politikos srityje. Tikrai yra atliepiami gyventojų poreikiai“. 

Donata STASYTYTĖ

Vilniaus universiteto žurnalistikos antro kurso studentė, „Šilalės artojo” praktikantė

AUTORĖS nuotr.