Mama, atsigersiu Tavo rūpesčio

„Kad kažkas pareitų, temstant vakarui, sustotų po dangum, atsidustų – namai. 

Atidarytų lengvai prikabintas duris, apgraibomis įeitų, ištartų – čia aš, ir visi visi žinotų – 

taip, čia tu, ir kažkas prasidėtų iš naujo“. 

                                                                                                                                                                     Viktorija Daujotytė 

Pirmąjį gegužės sekmadienį, Motinos dieną, baltais žiedais sningant sodams, 

dar kartą grįšime į pradžią, kurioje yra Mama. 

Visada laukianti, mylinti, suprantanti ir atleidžianti. Ji kartu ir laimėje, ir paklydimuose. 

Ji kartu net tada, kai labai toli. Mama yra amžinai – skausme prikelianti ir pakelianti, 

visada širdyje žinanti, kaip ir kuo gyvena jų net ir pražilę vaikai. 

Ji tarsi gyvybės versmė, iš kurios šiandien atsigersime jos rūpesčio, gerumo ir stiprybės...

Rima PETRAITIENĖ

Algimanto AMBROZOS nuotr.