„Vėjo blaškomi“: daina iš pasaulio, kuriame liko tik garsas
Justinas Stanislovaitis pristato dainą ir vaizdo klipą iš muzikinio spektaklio „Kur liko garsas“ – apie žmogaus vertę, kai niekas nebeploja.
2026 m. spalio 12 d., pirmadienį, oficialiai pasirodo Justino Stanislovaičio daina ir vaizdo klipas „Vėjo blaškomi“ (angliška versija – „Leaves in the Wind“). Kūrinys gimė muzikiniame spektaklyje „Kur liko garsas“ – pasakojime apie žmogų, kuriam pasaulio pabaigoje tenka atsakyti į klausimą, nuo kurio jis bėgo visą gyvenimą.
Spektaklio veiksmas vyksta įsivaizduojamame apokaliptiniame pasaulyje. Miestai ištuštėję, elektros nebėra, žmonės kovoja dėl išlikimo – dėl šilumos, maisto, saugios vietos nakčiai. Čia pasveriamas kiekvienas daiktas: ką pasiimti, o ką palikti. Ir vis dėlto tarp būtiniausių daiktų muzikantas įsideda gitarą.
Šis gestas ir tampa spektaklio klausimu. Kam reikalinga daina, kai belieka išgyventi? Kas lieka iš muzikanto, kai nebėra nei scenos, nei publikos? „Ar aš esu vertas, jei manęs niekas neklauso? Ar esu vertingas be pritarimo?“ – šie klausimai nuskamba apleistoje koncertų salėje, kurioje kadaise žmonės stodavosi ploti, o dabar liko tik tuščios kėdės, tamsa ir silpna ugnis.
„Kur liko garsas“ gilinasi į žmogaus pripažinimo poreikio kilmę, esmę ir prasmę: iš kur kyla troškimas, kad tave matytų, ir ką iš tiesų reiškia būti pripažintam. Ar mūsų vertę nustato plojimai, pagyros ir kitų žvilgsnis – ar ji mums buvo duota dar prieš pirmąjį pasirodymą? Šis klausimas rūpi ne tik scenos žmonėms. Šiandien jį sau užduoda beveik kiekvienas, kad ir kokį darbą dirbtų – mokytojas, gydytojas, programuotojas ar statybininkas: ar esu vertingas, kai niekas nepastebi, ką darau?
„Vėjo blaškomi“ – viena iš šešių autorinių spektaklio dainų. Jos priedainis skamba tarsi atsakymas, kurį žmogus taria pats sau:
Gal mes tik vėjo blaškomi lapai,
Sapnuojantys žydrą dangų.
Kol dar skriejam aukštyn, kol dar galim,
Palikim šviesą po savim.
Vaizdo klipas atveria kinematografišką, prislopintų žemės spalvų pasaulį: kelionė per kraštovaizdį, ugnis, vėjas ir permatomi, pro kadrus praplaukiantys prisiminimai – tai, kas lydi žmogų net tada, kai aplink viskas sugriuvę.
Daina pasirodo lietuvių ir anglų kalbomis. Kartu ji tampa įžanga į Justino Stanislovaičio kamerinę koncertų programą „Between Silence and Light“ („Tarp tylos ir šviesos“), kurioje autorinės dainos skamba greta savitai interpretuojamų Leonardo Coheno, Stingo, Nicko Cave’o ir Peterio Gabrielio kūrinių. Scenoje – Justinas Stanislovaitis (balsas, akustinė gitara) ir Martynas Vaičekauskas (akordeonas, klavišiniai, lumzdelis). Artimiausias koncertas – 2026 m. gruodžio 28 d. Vilniuje, Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje; kitos datos bus skelbiamos svetainėje justinasstanislovaitis.lt.
Kūrėjai
Operatorius – Martinas Kaminskas
Montažas – Justinas Stanislovaitis
Muzika – Justinas Stanislovaitis, Marius Matulevičius
Tekstas – Justinas Stanislovaitis
Apie atlikėją
Justinas Stanislovaitis – Vilniuje kuriantis dainų autorius, atlikėjas ir kompozitorius. 2014 m. įkūrė grupę „Justin 3“. Dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos balsas“, o 2022 m. – nacionalinėje Eurovizijos atrankoje. Jis – muzikinio spektaklio „Kur liko garsas“ ir kamerinės programos „Between Silence and Light“ kūrėjas.
Klausyti ir žiūrėti
„Vėjo blaškomi“ (LT): https://youtu.be/ghVnPYGWk8Q
Spotify: https://open.spotify.com/