Muziejų naktis Šilalėje: nuo cenzūros istorijų iki žemaitiško repo

Šilalės kraštas išsiskiria muziejų gausa ir gyva atminties kultūra. Be Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus su padaliniais veikia Vytauto Didžiojo karo muziejaus Dalios Grinkevičiūtės ekspozicija, Lietuvos aviacijos muziejaus Stasio Girėno gimtinė-muziejus ir daugybė privačių ekspozicijų. Gyvas ir mokyklų muziejų reiškinys. Siekdami burti bendruomenę, šilališkiai kviečia į Muziejų nakties renginius, kurie vyks gegužės 15–16 d. Šįmet muziejininkų dėmesys nukreiptas į aktualijas, naujienas ir madingas tendencijas.

Archyvinė paroda primena, kaip veikė žiniasklaidos kontrolė

Lietuvos popierinės spaudos raida nuo XX a. pradžios iki 1991 m. yra glaudžiai susijusi su politiniais, socialiniais ir kultūriniais virsmais. Laikraščiai visais laikotarpiais buvo ne tik informacijos sklaidos priemonė, bet ir tautinės savimonės, švietimo, kultūros bei politinės tapatybės formavimo įrankis. Daugelio jų ištakos siekia sovietmečio spaudos plėtros į regionus laikotarpį, kuomet per popierinę spaudą buvo vykdoma ideologinė kontrolė ir propaganda. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, laikraščiai transformavosi į demokratijos principais paremtą laisvą spaudą, keitė pavadinimus ir patys nuolat keitėsi. Šiandien mažosios spaudos istorija gali būti traktuojama kaip nematerialus kultūros paveldas, nes kai kurie laikraščiai savo veiklos nesustabdė ir išliko. Šilalės rajone nenutrūkstamai 75 metus (nuo 1951-ųjų) leidžiamas „Šilalės artojas“, o šiandien (gegužės 15 d., 17 val.) Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus galerijoje bus atidaryta jubiliejinė laikraščio paroda „Išartos istorijos: „Šilalės artojui“ – 75 metai“, kuri veiks iki liepos.

Žemaičių tarmė tampa madinga

Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio yra skiriama Žemaitijos regiono tapatybei. Žemaitiškai ne tik juokaujama – žemaitiškai mąstoma. Į šiųmetę Muziejų nakties programą Šilalėje įtraukti du renginiai, skirti žemaičių tarmei – per Vilniaus knygų mugę pristatyta Tomo Šaltmerio-Tuomsuons knyga „A noji?“ (leidykla „Kitos knygos“), parašyta tarmiškai, ir žemaitiškai repuojančio Meškaragio pasirodymas.

Kilęs iš Telšių, T. Šaltmeris-Tuomsuons kalba ir rašo tik žemaitiškai, gyvu, savitu žemaičių žargonu. Amžių sandūroje 6-erius metus jis gyveno JAV, dirbo senelių prižiūrėtoju, taksistu, langų valytoju, statybininku. Kad nebūtų nuobodu, išmaišė Ameriką automobiliu, apmąstė kultūrinius skirtumus, o apšilęs kojas Čikagoje, nuomojamame bute priėmė apie 20 šviežiai emigravusių telšiškių. Smagūs nutikimai ir gyvos įžvalgos nesibaigė ir grįžus į Lietuvą... Knygoje „A noji?“ aprašytas lietuvių mentalinis lūžis, proveržis į Vakarus. Beje, priežodis „anglišks meniu“, pavartotas knygoje, turi tiesioginių sąsajų su Šilale, su Albinuku, užsukusiu į Vingininkų bendrabutį, pataisyti televizoriaus...

Susitikimas su rašytoju vyks gegužės 15 d., 20 val., o 21 val. – unikalus muzikinis projektas. „Pykst buoče, „Sakau tėise švėise“, „Visa teisybė api žemaiti“, „Plūgo rapsodija“ – kūriniai, kuriuose apmąstytas šiuolaikiškas žemaičio gyvenimas. Meškaragio dainose nebelieka stereotipinio etnografinio XIX a. žemaičio įvaizdžio, o, pasirodo, žemaičiai valgo mėsainius, dėvi Gucci ir vedžioja špicus...

D. Poškos „laiškus į ateitį“ gavome tik dabar

Pernai dr. Deima Katinaite visuomenei pristatė disertacijos tyrimą, kuriame vienu iš objektų tapo Šilalės rajone stovintis Baublys. Mokslininkė iš naujo pažvelgė į Dionizo Poškos konstruotą erdvę Bijotuose ir pastebėjo, jog D. Poška, būdamas bevaikis bajoras, stokojo tęstinumo, todėl, pasitelkdamas ąžuolinį Baublį, juo naudojosi kaip kauke ir sakykla.

D. Poška, pasak mokslininkės, savo laiku komunikavo dviem kryptimis – kalbėjo apie Lietuvos praeitį ir tuo pačiu siekė susitikti su ateities kartomis.  Galima teigti, kad D. Poškos „laiškus į ateitį“ gavome tik dabar, todėl šįmet per Muziejų naktį Bijotose lankytojai kviečiami giliau patirti žemaičių bajoro sukurtą erdvę. Gegužės 16 d., 15 val., vyks prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus ekskursija-žygis po seniausią Lietuvos muziejų, Bijotų dvaro parką ir Vyšniakalnį, iš kurio atridenti ąžuolo drūtgaliai.

Taip pat Baublių muziejue vyks kanklių edukacijos, susitikimas su parodos „Judas buvo bloga moteris“ autoriumi Antanu Jasenka, o vakarą užbaigs Rugilės Norbutaitės ir Jausmės Elenos Stonkutės elektroninės muzikos ir gyvo skambesio duetas. Kūrėjos pristatys 2026 m. išleistą elektroninės muzikos ir gyvo skambesio albumą „Neriuos“.

Išsamesnę renginių programą rasite www.silalesartojas.lt.

Renata JANČIAUSKIENĖ

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus direktorė

********

MUZIEJŲ NAKTIS 2026 ŠILALĖJE – RENGINIŲ PROGRAMA:

Gegužės 15 d. (penktadienis), 17 val. – parodos „Išartos istorijos: „Šilalės artojui“ –  75 metai“ atidarymas (kultūros festivalis „Dausos“2026);

18.30 val. – edukacija „Gilių kavos skoniai“;

20 val. – knygos „A noji?“ pristatymas. Autorių Tomą Šaltmerį-Tuomsuons kalbins Renata Jančiauskienė;

21 val. – Meškaragio koncertas;

22–23 val. – meninis šviesos vakaras – Aretos Didžionienės piešiniai šviesoje, Audriaus Lauručio projekcija;

MUZIEJŲ NAKTIS Bijotuose:

Gegužės 16 d. (šeštadienis), 15–18 val. – prof. dr. Vykinto Vaitkevičiaus ekskursija-žygis po Bijotų dvaro parką ir Vyšniakalnį;

18 val. – Kauno miesto muziejaus edukacinis užsiėmimas „Liaudies muzikos instrumentų šalyje“;

19 val. – susitikimas su parodos „Judas buvo bloga moteris“ autoriumi Antanu Jasenka;

21 val. – Rugilės Norbutaitės (thelastsunday) ir Jausmės Elenos Stonkutės elektroninės muzikos ir gyvo skambesio duetas;

22–23 val. – meninė šviesos instaliacija (projekcija Audriaus Lauručio)

Renginius organizuoja – Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, projektą „Muziejus suartina“ 2026“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šilalės rajono savivaldybė.