„TheATRIUM“ pristato Lietuvos teatro įvairovės savaitę Klaipėdoje

Dvylika scenos meno kūrinių per keturias dienas – pirmoji tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ dalis, Lietuvos teatro vitrina, gali būti sulyginta su maratonu visą ją užsibrėžusiems pamatyti žiūrovams. Lietuvos teatro lauko pristatymas buvo sumanytas kaip pažintinis tinklaveikos renginys svečiams iš užsienio, bet ilgainiui išryškėjo ir kita jo vertybė – tai patogi galimybė klaipėdiečiams ir visiems šio regiono gyventojams susipažinti su Lietuvos teatru. Šiais metais Lietuvos teatro vitrina vyks gegužės 20–24 dienomis.

Siekis didinti šalies teatro žinomumą

Klaipėdos dramos teatre 2017 m. gimęs tarptautinis teatro festivalis „TheATRIUM“ šiemet rengiamas jau 10-uosius metus. Lietuvos teatro vitrina pradėta rengti porą metų po festivalio atsiradimo. Ja siekta sudaryti patogias sąlygas teatro profesionalams susipažinti su Lietuvos teatro kūrėjų darbų įvairove, didinti žinomumą apie šalies teatro erdvę. Spektaklius stebi užsienio teatro festivalių ir teatrų atstovai, teatro kritikai, prodiuseriai, po peržiūrų jie gali susipažinti su kūrėjais, aktoriais. Prodiuseriai mezga kontaktus, o kritikai ar kultūros žurnalistai įžvalgomis apie Lietuvos teatrą dalinasi tekstuose savo šalyse.

Kiekvienais metais Lietuvos teatro vitrina sulaukia kelių dešimčių teatro profesionalų iš užsienio – vadinamieji skautai atvyksta ne tik iš įvairių Europos šalių, bet ir iš toliau, pavyzdžiui, Japonijos ar JAV. Juos kviečiantis festivalis ir Klaipėdos dramos teatras siekia, kad atvykę šie žmonės turėtų galimybę susipažinti ne tik su teatru, bet ir pačiu miestu, šalimi. Kai kuriems, ypač atvykstantiems iš tolimesnių šalių, Lietuva yra visiškai nepažįstama – jiems rengiamos įvairios ekskursijos po regioną.

Didelė žanrų įvairovė

Lietuvos teatro vitrinos dalyvius iš išreiškusių norą joje dalyvauti atrenka festivalio komisija. Ji sudaryta iš įvairių sričių Klaipėdos dramos teatro profesionalų. „Formuodami Lietuvos teatro vitriną, atsižvelgiame į įvairius faktorius. Mums svarbu, kad joje reprezentuotume tiek didžiuosius teatrus, tiek nepriklausomus kūrėjus, lygiai taip pat norime sudaryti kuo įvairesnę scenos kūrinių galeriją: Lietuvos teatras šiuo metu būtent toks ir yra – peržengiantis žanrų ribas, nesileidžiantis būti į jas įspraustas. Galiausiai, atrankos metu atsižvelgiame į tai, ar spektaklis „žiūrėtųsi“ užsienio auditorijai – galvojame apie variantus, kurie galėtų būti patrauklūs atvykstantiems užsienio teatro profesionalams kaip kviestiniai svečiai į jų atstovaujamus festivalius ar teatrus. Tad, pavyzdžiui, tekstu gausus spektaklis gali būti labai geras, bet jį būtų sudėtinga žiūrėti užsienio žiūrovui, – apie tai, kokiais kriterijais vadovaujamasi, pasakojo Lietuvos teatro vitrinos rengimą koordinuojanti Klaipėdos dramos teatro kultūros projektų vadybininkė Aistė Jokubauskienė. – Įdomi detalė, jau atrinkę Lietuvos teatro vitrinos dalyvius, sužinojome, kad tarp jų – ir šių metų „Auksinių scenos kryžių“ nominantai bei laureatai.“

Pasak jos, šiais metais vitrina itin marga – joje vienodai pasiskirstę tradiciniai ir žanrų ribas peržengiantys scenos meno kūriniai. Žiūrovų lauks draminiai spektakliai, performansai, lėlių teatro, muzikinio teatro, šokio teatro kūriniai. „Šią įvairovę žiūrovai iškart atpažins ir peržvelgdami festivalio programą, iš to, kaip kūrėjai įvardija savo kūrinius: muzikinis performansas, dokumentinė fikcija, muzikinis patirtinis spektaklis, performatyvi paskaita ir t. t.“, – apibendrino A. Jokubauskienė.

Žinomų vardų galerija

Yana Ross, Laura Kutkaitė, Adomas Juška, Birutė Letukaitė, Oskaras Koršunovas – tai teatrinės kokybės ženklu tapę vardai. Dėl ryškiausių scenos meno kūrėjų darbų koncentracijos mieste festivalio rengėjai jau ne vienerius metus Lietuvos teatro vitriną įvardina ir kaip didžiulę dovaną klaipėdiečiams bei visiems regiono gyventojams. Juk nebereikia planuoti išvykų į kitus didmiesčius – didysis teatro įvykis nutinka Klaipėdoje, telieka jo nepraleisti ir sudalyvauti.

Mažiau matoma, bet svarbi detalė – daugiau nei kelis ar net visus vitrinoje esančius scenos meno kūrinius pasirinkę pamatyti žiūrovai gauna ir svarbią pridėtinę vertę. Stebimi vienas po kito, nedidelio laiko atstumo skiriami kūriniai atsiskleidžia ir kaip papildomas reikšmes kuriantis dialogas – tarp skirtingų kūrėjų pasirenkamų raiškos formų, tematikos, tono ir kt. Tokiu būdu jie pamatomi kaip unikalūs kūriniai ir taip pat santykyje vienas su kitu. Toks poveikis įmanomas tik esant suspaustam jų žiūrėjimo laiko rėmui, ir būtent tai siūlo festivalis.

Šalia jau minėtų vardų Lietuvos teatro vitrinoje dalyvaus ir daugiau scenos meno mylėtojams puikiai pažįstamų kūrėjų darbų – Dariaus Gumausko, Rūtos Bunikytės, Agnės Matulevičiūtės kūriniai. Atskiro paminėjimo nusipelno ir didžiulio dėmesio kritikų bei žiūrovų terpėje sulaukęs paskutinis Roberto Wilsono spektaklis „Septynios vienatvės“. Šį kūrinį festivalis kviečia pamatyti Nacionaliniame Kauno dramos teatre. „Atvežti „Septynias vienatves“ į Klaipėdą buvo pernelyg sudėtinga techniškai, bet taip pat atrodė, kad tiesiog negalime jo neįtraukti į savo programą. Užsienio profesionalų lauks kelionė į Kauną – tai taip pat privalumas, jiems smalsu susipažinti su kuo didesne teatro įvairove, plačiau pažinti Lietuvą, tad ši išvyka puikiai tam pasitarnauja“, – minėjo A. Jokubauskienė.

Netikėti miesto erdvių amplua

Vienas iš šių metų „TheATRIUM“ Lietuvos teatro vitrinos bruožų – jos išplitimas. Įprastai visi renginiai gana stipriai koncentruojasi festivalio namuose, Klaipėdos dramos teatre. Šiais metais laukia intriguojanti išimtis – žiūrovai bus kviečiami į skirtingas, kartais labai netikėtas miesto erdves. „Esame pastebėję, kad žiūrovams visada įdomu kuomet išnaudojamos ne teatrinės erdvės, įvyksta savotiškas nuotykis. Šiuo atveju, visas netikėtas erdves padiktavo jau minėtas vitrinos dalyvių nepasidavimas žanriniams apibrėžimams – kai kurie geriausiai atsiskleidžia ne tradicinėje teatro scenoje. O kai kuriuos vitrinoje dalyvaujančius Klaipėdos kūrėjų darbus galiausiai nutarėme rodyti jų namuose, siekdami edukuoti iš užsienio atvykstančius profesionalus – taip supažindinti juos su kai kuriais mieste veikiančiais teatrais“, – pasakojo vitrinos koordinatorė.

Be Klaipėdos dramos teatro žiūrovai Lietuvos teatro vitrinos metu lankysis KU „Aula Magna“ auditorijų komplekse, Prano Domšaičio galerijoje, „Lighthouse Hub Innovation“ renginių erdvėje „Innovation lounge“, taip pat Klaipėdos lėlių teatre ir Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Į daugelį vitrinos renginių bilietai pradėjo nykti vos paskelbus festivalio programą. Tai, pasak A. Jokubauskienės, yra aiškus ženklas, kad šiemet garbingą jubiliejų minintis „TheATRIUM“ užsiaugino savą žiūrovą, su nekantrumu laukiantį pavasario ir vasaros sandūroje vykstančios teatrinės šventės.

Keturios dienos. 12 kūrinių

Gegužės 20 d. Klaipėdos dramos teatre bus rodomas Valstybinio Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Kantas. Kambarys, kuriame negalvojama“ (rež. O. Koršunovas). Jis nukels į 1784 m. Karaliaučių ir yra dedikuojamas žymiojo Prūsijos filosofo Immanuelio Kanto, stebinusio ne tik mąstymu, bet ir gyvenimo būdu, aplinkai. Skirtingai negu sudėtingas ir painus Kanto mąstymas, spektaklis kantiškąjį pasaulį pristato įtraukiančiai bei šmaikščiai ir net tęsia paties filosofo projektą, draminėmis priemonėmis „ištirdamas“ pačią draminę formą.

Gegužės 21 d. Klaipėdos lėlių teatre bus rodomas šio teatro lėlių spektaklis apie kelią į motinystę „Aš visada šalia“ (rež. V. Rozanova). Tą pačią dieną Klaipėdos dramos teatre bus rodomi dar du kūriniai. Pirmasis – Valstybinio jaunimo teatro „Menka detalė“ (rež. A. Juška), interpretuojantis žymios palestiniečių autorės Adanios Shibli romaną tuo pačiu pavadinimu. Pirmoji spektaklio dalis pasakoja apie 1949 m. įvykusį nusikaltimą: palestinietė mergina buvo išprievartauta ir nužudyta izraeliečių kareivių. Antrojoje dalyje apie šį nusikaltimą laikraštyje perskaičiusi moteris iš Ramalos supranta, kad merginos nužudymo diena sutampa su jos gimtadieniu. Ji leidžiasi į kelionę į Izraelį, kurios tikslas – rasti daugiau informacijos ir pabandyti atskleisti šią istoriją iš nužudytos merginos perspektyvos, o ne remiantis kareivių parodymais.

Dieną pabaigs Kauno šokio teatro „Aura“ šokio spektaklis „Godos“ (režisūra ir choreografija B. Letukaitė), kurio atspirtimi įvardijama gaivališka praeitis ir jos atspindžiai šiandienos žmoguje. Pirmoji spektaklio dalis kvies žiūrovą į praeities archetipais alsuojantį vizijų pasaulį, kuriame skleidžiasi moteriškas jausmingumas, paslaptingos mitologinės būtybės. Antroje dalyje – artima ateitis, kurioje, nepaisant lyčių supanašėjimo, prasiveria buvę skirtumai ir emocijos. Čia futuristinio pasaulio vizijos persipins su šių dienų aktualijomis.

Gegužės 22 d. programą KU „Aula Magna“ auditorijų komplekse pradės MMLAB pristatomas spektaklis-performatyvi paskaita „tremolo“ (rež. L. Kutkaitė), joje režisierė su komanda koncentruosis į malonumą. „tremolo“ interpretuojamas kaip virpėjimas – tiek iš malonumo, tiek iš baimės. Baimės neatitikti visuomenės sukurtų ar primestų „normų“ seksualinio malonumo kontekste. Kitas spektaklis tą dieną vyks Klaipėdos dramos teatre, tai – Lietuvos nacionalinio dramos teatro „Apmąstant omarą“ (rež. Y. Ross), kurtas pagal Davido Fosterio Wallace’o esė. Savo tekstuose šis autorius narsto jautriausius ir nepatogiausius šiuolaikinės visuomenės klausimus – empatiją, vaikų auklėjimą, intymumą, nesusikalbėjimą ir antropocentrizmo pabaigą. Dienos renginius vainikuos Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rodoma šio teatro monoopera „Prima Donna“ (rež. R. Bunikytė). Šis kūrinys – intymus savęs ieškojimas, muzikinis monospektaklis, teatrinė išpažintis, kurioje susipina operos herojų balsai, asmeniniai monologai, poezija ir muzika.

Gegužės 23 d. Klaipėdos dramos teatre viešės Valstybinio Šiaulių dramos teatro ir „Operomanijos“ koprodukcija, dokumentinė fikcija „Anoniminiai šokiai“ (rež. D. Gumauskas). Tai – tarpdisciplininis spektaklis, kuriame teatras, muzika, judesys, tekstas ir vaizdas kalba apie desperatiškas dopamino paieškas ir nuolatinį norą pabėgti nuo realybės. Veikėjų monologuose subtiliai susipina realios kūrėjų patirtys ir fikcija, nepaliekant ribų tarp to, kas išgyventa, ir to, kas suvaidinta. Klaipėdos dramos teatre tą pačią dieną taip pat bus rodomas vienas naujausių šio teatro spektaklių „Milena“ (rež. L. Kutkaitė), atliekant savotišką teatrinę fragmentų „redakciją“, permąstantis rašytojo Franzo Kafkos ir čekų vertėjos, žurnalistės, rašytojos, rezistencijos kovotojos Milenos Jesenskos santykį. Dieną pabaigs Klaipėdos jaunimo teatro kūrėjų kolektyvinis muzikinis patirtinis spektaklis „Danse Macabre“ „Lighthouse Hub Innovation“ renginių erdvėje „Innovation lounge“. Įkvėptas Lotynų Amerikos magiškojo realizmo literatūros ir muzikos ritmų, jis žiūrovus kvies į pomirtinio restorano atidarymo vakarėlį, kuriame tarpusavyje persipina penkių personažų istorijos. Spektaklyje atsiskleis neišpildytų norų, troškimų ir svajonių tema, o su humoru, absurdu ir ironija bus žiūrima į mirties temą, keliant klausimą – ką reiškia gyventi čia ir dabar?

Gegužės 24 d. Prano Domšaičio galerijoje vyks MMLAB teatro pristatomas muzikinis performansas „Sayonakidori“ (režisierė ir kompozitorė A. Matulevičiūtė). Sayonakidori (iš japonų kalbos – lakštingala) – onomatopėjų peizažas, atskleidžiantis, kaip japoniškos onomatopėjos leidžia perteikti garsus žodžiais. Šio performanso temos kyla iš Japonijos kultūros stebėjimo per atstumą ir jos interpretacijos europiečio akimis. „Sayonakidori“ ir pats buvo pristatytas Japonijoje. Paskutinis Lietuvos teatro vitrinos spektaklis bus rodomas Nacionaliniame Kauno dramos teatre. Šio teatro kartu su Viljamo Horzycos teatru Torunėje pristatomos „Septynios vienatvės“ (rež. R. Wilson) – poetinė kelionė po Oskaro Milašiaus kūrinius ir kūrybines R. Wilsono mintis. Spektaklis jungia O. Milašiaus poeziją, prozą ir pasakas su jo dramatiškesniais ir metafiziniais kūriniais, tyrinėjančiais meilę, vienatvę, mirtį, nesibaigiančią šviesos bei harmonijos paiešką, keliančiais gilius egzistencinius klausimus apie žmoniją, jos vietą visatoje, apie laiko tėkmę.

Tarptautinio teatro festivalio „TheATRIUM“ programa plačiau www.theatrium.lt