„Čyru čyru, dūk pipirų“ – lietuvių liaudies dainos gyvos ir skamba plačiai
Mes dažnai pabrėžiame, kad vienas iš svarbiausių mūsų tautinio charakterio bruožų – pagarba tradicijoms, jų puoselėjimas ir saugojimas. Būtent liaudies daina, šokis, instrumentinė muzika, pasakojamoji tautosaka yra senolių palikimas jaunajai kartai. Augančiam vaikui dalyvavimas kūrybinėje veikloje, kur susiduria trys kartos – vaikai, tėvai ir seneliai – leidžia giliau pajusti ir suvokti papročius, liaudies dainas, muzikavimo tradicijas. Todėl įvertinant tai, nutarta atgaivinti respublikinį folkloro festivalį „Čyru čyru, dūk pipirų“.
Prieš pusšimtį metų Kvėdarnos seniūnijoje vykdavo išskirtinės folkloro šventės, čia susirinkdavo pavieniai liaudies muzikantai, ansambliai, o pasirodymai trukdavo visą dieną. Tokie koncertai atskleidžia didžius liaudies talentus, rodo žemaičių etninių tradicijų gyvybingumą ir tęstinumą, tad buvo nuspręsta imtis jas gaivinti – paskutinėmis vasaros dienomis prie Jūros upės, Padievaičio piliakalnio papėdėje, kur atsiveria nuostabus gamtos grožis, skambėjo folkloro melodijos. Renginį organizavo Kvėdarnos kultūros namai, finansavo Lietuvos kultūros taryba ir rajono savivaldybė, svariai prisidėjo Kvėdarnos seniūnija, Kazimiero Jauniaus gimnazija, Šilalės kultūros centro savanoriai. Nors dangus buvo apniukęs, šiltas lietus neišbaidė nei dalyvių, nei žiūrovų.
Šventė prasidėjo darnia eisena nuo miestelio gimnazijos, kur susirinko respublikinio folkloro festivalio dalyviai, kurie, išsirikiavę su savo kolektyvų vėliavomis, patraukė prie Padievaičio piliakalnio. Festivalį atidarė Kvėdarnos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Volungėlė“, šiemet švenčiantis savo 5 metų veiklos sukaktį. Jaunas, šaunus, perspektyvus ansamblis vertina folklorines dainas, tradicinius šokius, su dideliu noru ansambliečiai groja tradiciniais liaudies instrumentais (cimbolais, bandonija, basedle, lumzdeliu, armonika, žemaitiškomis tradicinėmis kanklėmis) ir savo veiklomis populiarina etninę kultūrą. Jaunimas pristatė Kvėdarnos krašte užrašytas dainas, šokius, pasakojimus, instrumentinę muziką.
Festivalyje dalyvavo gausus būrys folkloro ansamblių iš visų etnografinių regionų: dzūkai (Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro ansambliai „Dainorėliai“ ir „Spalgena“, vadovė D. Mockevičienė), aukštaičiai (Radviliškio kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“, vad. D. Stakvilevičius), suvalkiečiai (Marijampolės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Žolynukai“, vad. D. Venckienė ir E. Bujauskienė). Mažajai Lietuvai atstovavo Pagėgių kultūros centro Šilgalių folkloro ansamblis ,,Kamana“ (vad. A. Mikšienė), o bene gausiausiai susirinko Žemaitijos krašto muzikantų ir šokėjų – Jūros vingiuose skambėjo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centro folkloro ansamblio „Saulėkalnis“, tradicinių kanklių ansamblio „Kansnelis“ (vad. J. Kažukauskienė) atliekamos melodijos, Rietavo kultūros centro Tverų filialo folkloro ansamblio „Kermušie“ (vad. A. Gedmantas) balsai, Padievaičio papėdėje dainavo, šoko ir muzikavo Šilalės kultūros centro folkloro ansamblis „Veringa“ (vad. J. Kažukauskienė) ir tradicinė kapela „Karšuva“ (vad. V. Rudys), Laukuvos kultūros namų vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Dūzginėlis“ (vad. O. ir S. Jogminai), Kvėdarnos kultūros namų folkloro ansamblis „Kvėdaina“ ir tradicinė kapela (vad. J. Kažukauskienė).
Iš Vėžaičių kultūros centro atvyko gražus pulkas kanklininkų: ansambliai „Jovaras“ ir „Girelė“ (vad. R. Pozingienė), prie jų prisijungė ir bendrus kūrinius grojo ir dainavo Kretingos kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Kitep“ (vad. V. Valeikienė), Kvėdarnos kultūros namų tradicinių kanklių ansamblis „Kvėdainėlė“ (vad. J. Augienė), vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Volungėlė“ (vad. J. Kažukauskienė) ir kt.
Kiekvieną kolektyvą kūrybiškai pristatė festivalio vedančioji Lina Lukošienė, Jūros pakrantėje veikė etnokiemelis, kuriame Šiaulių Dainų muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Vieversėlis“ nariai bei jų vadovas A. Stankus gamino ir pristatė tradicinius liaudies instrumentus, paukščiukus iš šiaudų pynė kvėdarniškė R. Viršilienė, juosteles vyti mokė Šilalės kultūros centro edukacinių programų vadovė L. Šimkūnienė, o S. ir V. Trijonaičiai įtraukė į teatralizuotą „Piemenėlio duonelės“ kepimo edukaciją. Beje, kolektyvai gavo ir kūrybinę užduotį – reikėjo ant drobės nutapyti savo mėgiamiausią lietuvių liaudies dainą.
Vienas svarbiausių mūsų tautinio charakterio bruožų – pagarba tradicijoms, jų puoselėjimas ir saugojimas, tad šio festivalio tikslas buvo įgyvendintas su kaupu, į tradicijų puoselėjimą įsitraukė ir suaugusiųjų, ir vaikų folkloro ansambliai iš visos Lietuvos, jaunimo susidomėjimas etnine kultūra – gyvas ir nuoširdus. O siekiant išliekamosios vertės, taip pat bus vykdoma ekspedicija (pasakojamosios, dainuojamosios tautosakos rinkimas), kurios dėka informacija apie regiono tradicijas bus prieinama ir ateities kartoms.
Jolanta KAŽUKAUSKIENĖ
Kvėdarnos kultūros namų dirigentė
Nuotr. Danos VILKIENĖS
