Menininkus subūrė devintasis Bilionių pleneras
Prie Bilionių piliakalnio, etnografinėje sodyboje „Gīvenėms“, vėl susirinko tautodailininkai iš visos Lietuvos – kurti, bendrauti, dalintis idėjomis, tampančiomis medžio dirbiniais, skulptūromis, paveikslais, puošiančiais jau ne vien Bilionių seniūniją, bet visą Šilalės kraštą. Tradicinio tautodailės plenero „Šimtmečio veidai ir vaizdai 2025“ įkvėpėjai ir pagrindiniai organizatoriai – Bilionių seniūnija bei Bilionių kaimo bendruomenė negaili laiko, lėšų, pastangų ir priima visus dalyvius bei žiūrovus kaip pasiilgtus artimuosius.
Bilionių piliakalnis – vienas vaizdingiausių visoje Žemaitijoje, todėl važiuojant Žemaičių plentu jis patraukia dėmesį, o susigundę nuo jo pasižvalgyti į apylinkes, dar gauna ir širdį džiuginančią dovaną – galimybę prisiliesti prie senelių ir prosenelių gyvenimo, prisiminti jų puoselėtas tradicijas bei amatus.
„Retai važiuoju į plenerus, bet Bilioniuose tokia ypatinga aura, kad negaliu praleisti progos. Kitur dirbame angaruose, daržinėse, o čia mus priima autentiškoje 19 a. sodyboje. Nuostabi vieta ir žmonės nuostabūs“, – tikino akmentašys Valdas Bandza iš Kelmės, ant akmens išnykusiems seniūnijos kaimams šiemet patupdęs akmeninius balandžius.
Kiek kaimų liks be gyventojų, tiek ir balandžių sutūps ant akmens Bilionių parkelyje.
Sunku suskaičiuoti, kiek kartų prie Bilionių piliakalnio kūrė tautodailininkai Nerijus Alšauskas, Alvydas Pocius, Raimundas Pūškorius, Adolfas Teresius, Mindaugas Turolevičius. Kartu su jais šiemet sodyboje dirbtuves įsirengė ir Paulius Ratkevičius, Jonas Virbauskas, Irena bei Vilius Šliuželiai, pirmą kartą į plenerą atvyko kubilininkystės meistras Vitalius Striuogaitis. Dovaną ne tik Šilalei, bet ir visai Lietuvai ruošia tautodailininkas Mindaugas Jankauskas, kuriantis paminklą Baltijos keliui įamžinti – jis bus nuvežtas ten, kur prieš 36-erius metus rankomis susikibę stovėjo šilališkiai. Greta jau pripažintų ir išgarsėjusių tautodailininkų pačius gražiausius Bilionių apylinkių vaizdus fiksavo savamoksliai tapytojai iš pakaunės – Garliavos O. K. dailės klubo nariai.
Bilionių seniūnijos viešosios erdvės jau seniai papuoštos ir akmens kūriniais, ir medžio skulptūromis, seniūnijos patalpos tapo kone parodų sale, bet ne veltui sakoma, jog grožio nebūna per daug. Bilionių bendruomenės pirmininkė Virginija Geštautienė džiaugiasi, kad šiemetiniame plenere sukurti tautodailininkų darbai papuoš Laukuvos bei Upynos seniūnijas. Medžio drožėjas N. Alšauskas kuria įspūdingą žalčio skulptūrą, primenančią seną Laukuvos krašto istoriją – ji papuoš Treigių piliakalnį. Į Upynos amatų parkelį išvažiuos ir akmeninė būžė. Senovėje tokie įrenginiai buvo naudojami net vaikams sverti, bet šitas, šimtus kartų padidintas, bus pastatytas Upynos centre.
Mūsų krašto tautodailininkas A. Pocius medyje išraižė ąžuolais apsuptą Dionizo Poškos Baublį. V. Geštautienė prasitarė, jog tai bus dovana Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejui. Kur apsigyvens A. Teresiaus įamžinta „Lituanica“, visiems aišku – lakūno Stasio Girėno gimtinėje Vytogaloje.
„Plenero atidaryme dalyvavęs etninės kultūros puoselėtojas Virginijus Jocys sakė, jog žodis „Lituanica“ yra vienas stipriausių lietuvių kalbos žodžių, turintis tokią pat jėgą, kaip „Žalgiris ir Vytautas Didysis“. Į šį mano medžio raižinį, kuris gali būti naudojamas ir kaip paveikslas, ir kaip kilnojamas stendas, sudėta viskas, kas lietuviui yra svarbiausia. Amerikai skirta nedaug vietos – įraižiau tik Čikagą ir Niujorką, užtat Europa – didelė, kaip mūsų širdys. O visas dėmesys krypsta į mums brangų lėktuvą, parodžiusį pasauliui, kokių drąsių žmonių tauta mes esame“, – sakė A. Teresius.
Tautodailininkai neslėpė, jog atvyko į Bilionius ne savo vizijų įgyvendinti, o kurti tai, ko šiam kraštui reikia. Tuos poreikius geriausiai žino seniūnė Loreta Daukantienė.
„Menininkas nėra laisvas ir negali gyventi vien tik savo vizijomis. Esu įsitikinęs, jog meną reikia suprasti kaip tarnystę, tada lengva nusileisti ant žemės“, – tvirtino daugkartinis liaudies meno parodos „Aukso vainikas“ laureatas A. Teresius.
Plenerui tapus tradiciniu renginiu, susiformavo ir nuolatinių žiūrovų būrys, kasmet atvykstantis pasidairyti į šį šurmulį, pasigrožėti išsaugota ir kruopščiai Editos bei Dariaus Navardauskų prižiūrima bei puoselėjama įspūdinga 19 a. ūkininko sodybos aplinka, pasiklausyti amatų pristatymo. Šiemet Bilionių piliakalnio pašonėje keramikai žiedė puodus, kubilius rideno bačkas ir bačkutes, aiškindamas, kuri kam skirta – kopūstams ar agurkams raugti, vynui brandinti ar pirtyje vantas mirkyti.
Tiesa, nors plenero dalyviai kuria išliekamąją vertę visam Šilalės kraštui, savivaldybės vadovai nėra dosnūs renginio organizatoriams, dėl to nukenčia ir Lietuvos kultūros tarybos finansavimas. Bet Bilionių „generolės“, kaip suvažiavę menininkai vadina seniūnę ir bendruomenės pirmininkę, sako, kad jokie pinigai neatstoja kaimo žmonių pagalbos ir paramos. O patiems gražiausiems dalykams pinigų net nereikia. Kai vakarais iki pat Aukštagirės nuskamba „devyni metai ne viena diena“, už širdies iš malonumo griebiasi jaunystę prisiminę tolimiausių šio krašto sodybų šeimininkai.
Bilionių pleneras „Šimtmečio veidai ir vaizdai“ neabejotinai yra vienas gražiausių tradicinių renginių, tapusių neatsiejamu nuo Šilalės krašto.
Daiva BARTKIENĖ
AUTORĖS ir V. JOCIO nuotr.
