Pavasario inventorizacija: miesto „lobiai“

Pradėjus tirpti sniegui, miestas netikėtai tarsi pažvelgia į veid­rodį ir pats nustemba dėl to, ką pamato: iš po baltos paklodės ima lįsti rudenį ir žiemą „atsakingai“ paslėpti plastikiniai puodeliai, maišeliai ir, žinoma, keturkojų „palikimas“. Ir nors žiema kasmet tampa savotiška kolektyvine iliuzija, jei nematau, vadinasi, nėra, pavasaris – negailestingas revizorius, nutirpdo pasiteisinimus ir atidengia tikrąjį miesto gyventojų santykį su aplinka. Ir štai tada prasideda kasmetinė drama: vieni piktinasi, o kiti tyliai kikena manydami, jog dar kartą pavyko „prasisukti“. Todėl nieko keisto, kad kartais, jei šunys mokėtų pasakyti, jiems tikrai būtų gėda dėl savo šeimininkų elgesio...

Žydrūnė MILAŠĖ

AUTORĖS nuotr.

Tęsinį skaitykite „Šilalės artojo“ Nr. 16