Popierius – geriausia priemonė išlieti emocijas

Šilalės miesto šventės metu atidaryta šilališkio Domanto Balčiūno ir ukrainietės Alinos Malevanovos piešinių paroda. Anot jaunuolių, menas yra puikus būdas išreikšti jausmus. 

Pasak Domanto ir jau metus Šilalėje gyvenančios bei gerai lietuviškai kalbančios ukrainie­tės Alinos, sukurti parodą juos paskatino organizacijos „Pulsas“ darbuotojos. 

„Man pasakė, kad bus paro­da, tave užrašėme ir jau per vėlu trauktis. Priėmiau šį mažą iššūkį. O piešti pradėjau pirmoje klasėje, dar prieš pradedant lankyti Meno mokyklą“, – prisimena Domantas. 

Meno mokykloje, juokauja vaikinas, jam sekėsi kaip ir dau­geliui: iš pradžių buvo įdomu, vėliau baigėsi pradinė motyvacija, bet noras tobulėti išliko. Jaunuolis sako, jog tokiu atveju svarbu disciplina.

„Labai dėkoju mamai, kuri pri­vertė nemesti Meno mokyklos, nors norėjau ne kartą. Tiesa, šeštais mokslo metais vėl atsirado suvokimas, kad reikia susiimti“, – tikina Domantas.

Alina piešia kiek save prisimena, tačiau profesionaliai to, kol neatvyko į mūsų miestą, nie­kur nesimokė. Dabar ji yra Šilalės meno mokyklos moksleivė.

„Jeigu keliauju, važiuoju į nau­ją vietą – žvalgausi, mano akys iš karto „fotografuoja“, kad vėliau galėčiau tai perteikti piešiniui. Visos spalvos, linijos eina iš vidaus, kai viską pamiršti ir tiesiog pieši“, – tikina būsimoji devintokė.

O štai Domantui idėjos dažniausiai kyla iš kitų dailininkų darbų pavyzdžių. Tik jis bando vaizdus atspindėti savo akimis. 

„Negaliu sakyti, kad Meno mo­kykloje turėjau labai daug laisvės kurti – dažniausiai reikėdavo piešti tam tikra tema. Taip susiaurėdavo galimybė parodyti tai, ką nori. Ruošdamasis šiai parodai, galėjau laisvai išsilieti. Pastebėjau, kad man labiausiai sekasi piešti gamtos motyvus“, – teigia  Domantas.

Alinos kūriniai dažniausiai at­spindi ramybę, žiūrint į juos, galima ramiai mąstyti apie gro­žį. Beje, mergina ne vienintelė savo giminėje domisi menu. Štai jos mamos brolis yra poetas, todėl artimieji puikiai vertina ir Alinos pomėgį bei talen­tą.

Nors Domanto šeimoje menininkų nėra, jis pritaria Alinai, kad ir jo giminaičiai visada pozityviai reaguoja į jo veiklą. Tačiau vaikinas sako, jog kartais norėtųsi ir kritikos. 

„Meno mokykloje kritikais bu­vo mokytojai. O dabar pats sau esu didžiausiais kritikas. Kartais žmonės sako, kad galėčiau apie savo darbus kalbėti gražiau, bet aš žinau savo galimybes ir esu sau griežtas. Manau, tai tik į naudą“, – įsitikinęs vaikinas.

Domantas mano, kad į meną reikia žvelgti panašiai kaip į dienoraščio rašymą. Anot jo, kartais popierius gali sugerti daugiau emocijų nei artimieji.

O štai Alina teigia, jog menas jai yra meilė. 

„Kartais būna liūdna, tada pradedu piešti ir mintys virsta paukščiais, stresas dingsta. Bet piešiu ir tada, kai būnu laiminga. Menas yra gyvybė“, – įsitikinusi ukrainietė. 

Abu kūrėjai mėgsta ne tik piešti, bet ir užsiimti kitomis meninėmis veiklomis bei akty­viu laisvalaikiu. Domantas domisi muzika, planuoju savaran­kiškai išmokti groti gitara, mėgina kurti eilėraščius, stengiasi sportuoti. Alinai taip pat patinka klausytis muzikos, kurti trumpus eilėraščius, fotografuoti, laisvalaikiu – važinėtis dviračiu, keliauti bei pan. 

Šiuo metu jaunuolių piešinių parodą galima išvysti Kultūros centro fojė. 

Vesta VITKUTĖ

AUTORĖS nuotr.